Parkinsono liga slepiasi žarnyne: mokslininkai atskleidė, kaip ją atpažinti dar iki pirmų simptomų
Naujas tyrimas rodo, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai gali atskleisti padidėjusią Parkinsono ligos riziką dar gerokai prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams.
„Pastaraisiais metais vis labiau pripažįstamas ryšys tarp Parkinsono ligos – smegenų sutrikimo – ir žarnyno sveikatos“, – teigė tyrimo vadovas Anthony Schapira iš „University College London“ (UCL).
Pasak jo, gauti rezultatai sustiprina iki šiol turėtus įrodymus ir leidžia manyti, kad žarnyno mikrobiota gali veikti kaip ankstyvas įspėjimo signalas – net kelerius metus iki ligos pradžios.
UCL mokslininkai kartu su Prancūzijos Nacionaliniu žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų institutu analizavo Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje dalyvavusių žmonių klinikinius bei išmatų mėginių duomenis.
Tyrime dalyvavo 271 Parkinsono liga sergantis žmogus, 43 GBA1 geno varianto nešiotojai, kurie neturėjo klinikinių simptomų (šis genų variantas gali padidinti Parkinsono riziką iki 30 kartų), taip pat 150 sveikų kontrolinės grupės dalyvių.
Rezultatai, publikuoti žurnale „Nature Medicine“, parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis žarnyno mikrobiomą sudarančių mikroorganizmų rūšių skyrėsi tarp Parkinsono liga sergančių ir sveikų žmonių. Vieni mikrobai buvo dažnesni tarp sergančiųjų, kiti – tarp sveikų dalyvių.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad šie skirtumai ryškiausi buvo pažengusiose ligos stadijose.
Didelė dalis tų pačių mikroorganizmų nuosekliai skyrėsi ir lyginant sveikus žmones su GBA1 geno varianto nešiotojais, kurie dar nejautė jokių ligos požymių.
„Svarbu tai, kad tokie pat pokyčiai aptinkami ir nedidelei daliai bendros populiacijos – tai gali reikšti padidėjusią Parkinsono riziką“, – sakė A. Schapira.
Kodėl ankstyvas nustatymas yra svarbus
Parkinsono liga laikoma sparčiausiai plintančia neurodegeneracine liga pagal paplitimą, sukeliamą negalią ir mirčių skaičių. Pagal dažnumą ji nusileidžia tik Alzheimerio ligai.
Liga siejama su progresuojančiu dopaminą gaminančių neuronų nykimu. Tyrėjai pažymi, kad tuo metu, kai pasireiškia motoriniai simptomai ir galima klinikinė diagnozė, būna prarasta jau daugiau nei pusė šių neuronų.
Nors kuriami nauji gydymo metodai, tyrimo autoriai pabrėžia, kad ankstyvas ligos rizikos nustatymas yra būtinas, jei norima, kad tokie gydymo būdai būtų veiksmingi.
„Žarnyno mikrobiomos analizė gali padėti nustatyti asmenis, kuriems gresia Parkinsono liga, ir pasiūlyti jiems būdų sumažinti riziką, pavyzdžiui, koreguojant mitybą“, – sakė vienas iš pagrindinių tyrimo autorių Stanislav Dusko Ehrlich.
Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad reikia daugiau tyrimų, siekiant suprasti, kokie papildomi genetiniai ar aplinkos veiksniai lemia, ar žmogui iš tiesų išsivystys Parkinsono liga.
