Daugelis painioja su dilgėle: ar purpurinė notra iš tiesų nuodinga ir pavojinga?
Purpurinė notra priklauso notrelinių šeimai. Tai vienmetis augalas, dažnai aptinkamas laukuose, pakelėse, apleistose teritorijose, ražienose, taip pat soduose ir daržuose. Graikiškas pavadinimas siejamas su žodžiu, reiškiančiu „nasrus“ – taip apibūdinama augalo žiedų forma, o žiedynai paprastai būna rožiniai arba šviesiai purpuriniai.
Dėl plataus paplitimo purpurinė notra neretai laikoma įkyriu piktžoliu. Ji žydi nuo balandžio iki spalio, todėl nemaža dalis ūkininkų ją šalina iš žieminių javų, ankštinių kultūrų, kukurūzų, rapsų, burokėlių bei dobilų pasėlių. Vis dėlto kyla klausimas – ar šis augalas išties duoda daugiau žalos nei naudos?
Ne visi prisimena, kad Lenkijoje purpurinė notra žinoma nuo ankstyvųjų viduramžių, kai buvo vadinama kurčiąja purpurine dilgėle. Augalas yra ir žiedadulkes, ir nektarą teikiantis, be to, jam priskiriamos tam tikros gydomosios savybės.
Teigiama, kad purpurinėje notroje gali būti iridoidų, eterinio aliejaus, flavonoidų, fenolinių rūgščių (tarp jų – kavos, chlorogeno ir hidroksicinamono), mineralinių druskų bei angliavandenių. Dėl šios sudėties augalas minimas kaip galintis palankiai veikti virškinimo sistemą, mažinti uždegiminius procesus, taip pat prisidėti prie galvos ir raumenų skausmų sumažinimo. Dėl to kai kurie žmonės iš purpurinės notros ruošia vandens ištraukas ar naudoja ją vonioms, o kartais įmaišo į sriubas ir salotas. Fitoterapijoje taip pat naudojama ir baltoji notra.
Geriausias metas rinkti purpurinę notrą – balandžio ir gegužės sandūra, kai ji pradeda gausiau augti pievose ar soduose. Renkant svarbu vengti augalų, augančių prie intensyvaus eismo kelių ir magistralių, taip pat įsitikinti, kad nesupainiojote jos su kitais panašiais augalais. Dar viena svarbi taisyklė – rinkti tik sveikai atrodančius augalus: be dėmių, įtartinų darinių ar pelėsio požymių.
Purpurinę notrą reikėtų naudoti atsakingai, nes ją dažnai lanko kamanės ir vienišos bitės. Surinktą augalą patariama džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.
Taip pat pabrėžiama, kad žmonės neretai painioja skirtingas rūšis, dėl ko purpurinė notra kartais be pagrindo priskiriama probleminėms piktžolėms. Tuo metu kai kurių šaltinių teigimu, pavojingesnė gyvūnams gali būti kita, panašiai atrodanti notrų grupė: ji siejama su saponinais, flavonoidais, organinėmis rūgštimis, gleivėmis ir iridoidiniais junginiais. Dėl to ji įvardijama kaip kenksminga galvijams, galinti sukelti apsinuodijimą, o taip pat pasižyminti didele konkurencija kitiems augalams – atima šviesą ir vandenį. Tokiais atvejais laukuose ji kartais naikinama herbicidais.
