Izraelio užnugarys Europoje skyla: Viktoro Orbano pasitraukimas atrišo rankas griežtiems sprendimams
Viktoro Orbano pralaimėjimas Vengrijos visuotiniuose rinkimuose gali reikšmingai pakeisti Izraelio padėtį Europos Sąjungoje. Ilgametis šalies vadovas buvo laikomas vienu patikimiausių Izraelio partnerių bloke ir ne kartą naudojosi veto teise, kad apsaugotų Benjamino Netanyahu vyriausybę nuo didesnio politinio spaudimo.
Jo pasitraukimas sutapo su vis griežtėjančia Izraelio kritika Europoje. Dėl to didėja tikimybė, kad ES vėl imsis svarstyti sankcijas smurtu kaltinamiems Vakarų Kranto naujakuriams ir suteiks pagreitį iniciatyvoms peržiūrėti ES ir Izraelio santykius.
Pokytis matomas net tarp lyderių, kurie anksčiau buvo laikomi gana palankiai vertinančiais Izraelį. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį teigė esantis „giliai susirūpinęs padėtimi Palestinos teritorijose“, žmogaus teisių organizacijoms pranešus apie išaugusį smurtą prieš palestiniečius, kurį esą vykdo naujakuriai Vakarų Krante. Tuo metu Italija praėjusią savaitę sustabdė gynybos ir technologijų susitarimą su Izraeliu, o užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pasmerkė, jo žodžiais, „nepriimtinus“ Izraelio smūgius Libane.
V. Orbanas, valdęs 16 metų ir prieš nesėkmingą perrinkimo kampaniją sulaukęs B. Netanyahu palaikymo, vasarį blokavo pasiūlymą taikyti sankcijas smurtaujantiems Vakarų Kranto naujakuriams. Šį sprendimą rėmė 26 iš 27 ES valstybių narių.
Diplomatų teigimu, kai balandžio 12 d. V. Orbaną nugalėjęs Péteris Magyaras pradės eiti ministro pirmininko pareigas, sankcijų klausimas greičiausiai pajudės į priekį. Pats P. Magyaras yra sakęs, kad sieks išlaikyti Vengrijos „ypatingus“ ryšius su Izraeliu, tačiau kitą dieną po rinkimų žurnalistams pripažino, jog „negali garantuoti, kad Vengrija ir toliau blokuos ES sprendimus dėl Izraelio“.
Vieno ES pareigūno teigimu, lūžio taškas Briuselyje atsirado po ankstyvą balandį surengtų Izraelio aviacijos smūgių Libane, per kuriuos, remiantis pranešimais, žuvo daugiau kaip 250 žmonių.
„Tai Izraeliui kainavo dalį draugų“, – teigė pareigūnas.
Kitas galimas ES žingsnis – ES ir Izraelio asociacijos susitarimo sustabdymas. Ši idėja anksčiau buvo svarstoma Izraelio karo Gazoje piko metu, o sekmadienį ją aktyviai ragino atgaivinti Ispanijos premjeras Pedro Sánchez. 2000 m. įsigaliojęs susitarimas yra vienas pagrindinių ES ir Izraelio prekybinių ryšių ramsčių.
Kol kas ši priemonė nesurinko sprendimui reikalingos kvalifikuotos daugumos, tačiau vienas aukšto rango ES pareigūnas nurodė, kad riba galėtų būti pasiekta, jei Italija atsisakytų prieštaravimo.
Šią savaitę didesnis spaudimas Izraeliui atsiduria dėmesio centre, nes ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmininkauja susitikimams, kuriuose bus aptariama dviejų valstybių sprendimo iniciatyva, taip pat vadovaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Liuksemburge. Tikimasi, kad ministrai kels Vakarų Kranto sankcijų ir asociacijos susitarimo klausimus, nors kai kurių šaltinių teigimu, šalys gali vengti greitų sprendimų atsižvelgdamos į Izraelio ir Libano taikos derybas.
ES lyderių kritika stiprėja ir dėl Izraelio veiksmų Libane, ir dėl prieštaringai vertinamo įstatymo, kurį rėmė B. Netanyahu ir kuris numato mirties bausmę teroristams iš Palestinos teritorijų.
K. Kallas šį įstatymo projektą, pristatomą prieš vėliau šiemet vyksiančius Izraelio rinkimus, pavadino „rimtu žingsniu atgal“ pareiškime, paskelbtame ES vardu kovo 31 d. Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat perspėjo, kad toks įstatymas „galėtų pakenkti Izraelio įsipareigojimams demokratiniams principams“.
Tuo metu dešiniųjų pažiūrų ministrai B. Netanyahu koalicijoje į kritiką reagavo kaltindami oponentus silpnumu ir ragindami Izraelio Aukščiausiąjį Teismą neužkirsti kelio įstatymo taikymui. Izraelio ambasados ES atstovas atsisakė komentuoti.
Diplomatų vertinimu, šis įstatymas gali paskatinti atnaujintas diskusijas dėl sankcijų Izraeliui, įskaitant ir asociacijos susitarimo peržiūrą, tačiau kol kas konkrečios priemonės esą nėra oficialiai pateiktos.
„Nuotaikos keičiasi“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas, dalyvaujantis organizuojant diplomatinius pokalbius dėl Izraelio. Pasak jo, daug kas priklausys nuo taikos proceso tarp Izraelio ir Libano.
Praėjusiais metais Nyderlandų vadovauta iniciatyva sustabdyti asociacijos susitarimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Gazoje nepasiekė kvalifikuotos daugumos. Vertinimai, ar šią idėją reikėtų iš naujo svarstyti po paliaubų Gazoje, skiriasi: vieni diplomatai teigia, kad to daryti nereikia, kiti mano, jog pasiūlymas jau prarado aktualumą.
Izraelio pareigūnai pripažįsta, kad V. Orbano pasitraukimas gali pakeisti diplomatinį kraštovaizdį Europoje. Vis dėlto Jeruzalė tikisi, kad Vengrija išliks „draugiška“ valstybė, teigė vienas su B. Netanyahu vyriausybės pozicija susipažinęs šaltinis.
Trečiadienį P. Magyaras ir B. Netanyahu surengė, kaip skelbta, „šiltą, įvadinį“ pokalbį. Jo metu sutarta, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministrai netrukus susitiks.
