Žiema vairuotojams visuomet kelia papildomų iššūkių. Sniegas, ledas ir nevalytos gatvės didina slydimo riziką, o net ir nedidelė klaida gali baigtis eismo įvykiu. Nors dažniausiai tokios avarijos būna nedidelės, teisinė atsakomybė už jas beveik visada tenka vairuotojui.
Žiemos sąlygomis eismo saugumas ypač priklauso nuo tinkamai parinkto atstumo ir greičio. Net ir važiuojant lėčiau, slidus kelias gerokai pailgina stabdymo kelią, todėl trumpas neatsargumo momentas gali baigtis susidūrimu su priekyje važiuojančiu automobiliu.
Dauguma žiemą įvykstančių avarijų nesukelia rimtų sužalojimų, tačiau sukelia stresą ir finansinių nuostolių. Tokiose situacijose vairuotojams dažnai kyla klausimas, ar kaltė visada tenka jiems, jeigu kelias nebuvo tinkamai nuvalytas ar pabarstytas.
Patekus į eismo įvykį pirmiausia būtina įsitikinti, kad niekas nenukentėjo. Jei yra sužeistųjų, nedelsiant kviečiama greitoji pagalba ir kitos specialiosios tarnybos. Tai yra svarbiausias prioritetas, nepriklausomai nuo eismo įvykio aplinkybių.
Jeigu žmonės nenukentėjo, būtina tinkamai pažymėti įvykio vietą. Reikia įjungti avarines šviesas ir pastatyti avarinį trikampį saugiu atstumu. Žiemą tai ypač svarbu dėl prastesnio matomumo ir slidžios kelio dangos.
Daugeliu atvejų, policijai atvykus, avarijos kaltininku pripažįstamas iš paskos važiavęs vairuotojas. Tai grindžiama pareiga laikytis tokio atstumo, kuris leistų sustoti net ir staiga stabdant priekyje važiuojančiam automobiliui, bei pareiga pasirinkti eismo sąlygas atitinkantį greitį.
Šių pareigų nesilaikymas laikomas Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Už tai gali būti skiriama bauda ir administraciniai balai, nes laikoma, kad vairuotojas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepaisant sudėtingų oro sąlygų.
Jeigu vairuotojas mano, kad avarija įvyko dėl netinkamai prižiūrėto kelio, teoriškai egzistuoja galimybė bandyti išvengti atsakomybės. Vienas iš variantų – nekviesti policijos, jei niekas nenukentėjo ir abi pusės sutinka situaciją išspręsti draugiškai.
Tokiomis aplinkybėmis pildoma eismo įvykio deklaracija, joje aprašomos įvykio aplinkybės, o žala atlyginama per kaltininko civilinės atsakomybės draudimą. Tai leidžia išvengti baudos ir administracinių balų, tačiau faktinė atsakomybė vis tiek tenka avariją sukėlusiam vairuotojui.
Jeigu policija jau yra iškviesta ir pareigūnai skiria baudą, vairuotojas turi teisę jos nepriimti. Tokiu atveju byla perduodama teismui, kuriame galima bandyti įrodyti, kad pagrindinė atsakomybė turėtų tekti kelio prižiūrėtojui.
Teisme gali būti pateikiamos įvykio vietos nuotraukos, vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, taip pat duomenys apie oro sąlygas ir kelio priežiūros darbus. Vis dėlto praktikoje tokie ginčai dažnai baigiasi vairuotojo nenaudai.
Jeigu sniegas iškrito visai neseniai ir kelininkai objektyviai negalėjo laiku nuvalyti kelio, teismas paprastai nepripažįsta jų kaltės. Tokiais atvejais laikoma, kad vairuotojas privalėjo dar labiau sumažinti greitį ir prisitaikyti prie esamų sąlygų.
Vairuojant žiemą ypač svarbu laikytis didesnio saugaus atstumo, nei esame įpratę šiltuoju metų laiku. Greitį būtina rinktis ne tik pagal kelio ženklus, bet ir pagal realią kelio būklę bei matomumą.
Net ir prastai prižiūrėtas kelias dažniausiai neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės. Jei kyla įtarimų, kad kelias akivaizdžiai apleistas, verta tai fiksuoti nuotraukomis – jos gali praversti bendraujant su draudiku ar nagrinėjant bylą teisme.
