NASA ir JAV Energetikos departamentas kartu vykdo projektą, kurio tikslas – per artimiausius ketverius metus sukurti ir įdiegti branduolinį reaktorių Mėnulio paviršiuje. Valdžios atstovų teigimu, taip įgyvendinama viena iš tuometinio prezidento Donaldo Trumpo kosmoso įsisavinimo vizijų.
Energetikos departamentas (DOE) ir NASA paskelbė pasirašę tarpusavio supratimo memorandumą. Abi institucijos tikisi pasiekti ambicingą tikslą – iki 2030 metų dislokuoti branduolinius reaktorius tiek Mėnulyje, tiek orbitinėse stotyse.
Departamentas pranešė, kad šie reaktoriai naudos paviršinio skilimo energijos sistemą, galinčią generuoti „saugią“ ir „gausią elektros energiją“ ilgalaikėms būsimoms Mėnulio misijoms – nepriklausomai nuo saulės šviesos ar temperatūros sąlygų.
„Vadovaudamasi nacionaline kosminės erdvės politika, Amerika yra pasiryžusi sugrįžti į Mėnulį, sukurti nuolatinio buvimo infrastruktūrą ir padaryti būtinas investicijas į kitą milžinišką šuolį – į Marsą ir už jo ribų“, – teigė NASA administratorius Džaredas Aizekmanas.
Jo teigimu, tokiai ateičiai būtina branduolinė energetika. Pasirašyta sutartis užtikrina glaudesnį NASA ir Energetikos departamento bendradarbiavimą, siekiant sukurti pajėgumus, reikalingus naujam „aukso amžiui“ kosmoso tyrimuose ir atradimuose.
Pranešama, kad NASA jau kelerius metus kuria branduolinį reaktorių, galintį aprūpinti elektra vieną ar kelias Mėnulio paviršiuje įrengtas bazes, kurios bus statomos pagal programą „Artemis“.
Kodėl JAV reikalinga branduolinė energija kosmose?
Dar 2020 m. gruodį tuometinis prezidentas Trumpas pasirašė direktyvą „Amerikos pranašumo kosmose užtikrinimas“, kuria nurodoma iki 2030 metų pradėti statyti nuolatinę bazę Mėnulio paviršiuje. Šiame dokumente taip pat numatyta iki to paties termino Mėnulyje dislokuoti bent vieną branduolinį reaktorių, siekiant užtikrinti JAV dominavimą kosmose.
„Istorija rodo, kad kai susivienija amerikietiškas mokslas ir inovacijos – nuo Manhatano projekto iki „Apollo“ misijų – mūsų šalis veda pasaulį į naujas ribas, kurios kadaise atrodė neįmanomos“, – pažymėjo JAV energetikos sekretorius Krisas Raitas.
Jis pabrėžė, kad šis susitarimas tęsia šią tradiciją. Pasak jo, vadovaujant prezidentui Trumpui ir įgyvendinant jo „Amerika pirmiausia“ kosmoso politiką, Energetikos departamentas didžiuojasi galėdamas dirbti su NASA ir komercine kosmoso pramone prie projekto, kuris gali tapti vienu didžiausių techninių pasiekimų branduolinės energetikos ir kosmoso tyrinėjimų istorijoje.
Kitos naujienos iš kosmoso
Anksčiau buvo pranešta apie milžinišką galaktiką GS-10578, kuri, kaip rodo kosminio teleskopo „James Webb“ ir Čilėje esančios ALMA radijo observatorijos duomenys, greičiausiai buvo „uždusinta“ savo pačios centrine juodąja skyle.
Taip pat skelbta, kad Kinijoje kuriami pirmieji pasaulyje laikrodžiai, skirti tiksliai nustatyti laiką Mėnulyje. Tokia sistema ateities misijoms padės išspręsti laiko skirtumų tarp Žemės ir Mėnulio problemą.
