Šiurpi pūga sukausto kelius ir gali tapti mirtinais spąstais vairuotojams. Didžiausia jos grėsmė – ne tik prastas matomumas, bet ir situacijos, kai automobilis visiškai nebegali judėti. Užmiestyje, toli nuo gyvenviečių, tokios sąlygos gali virsti tikra kova už išlikimą.
Pūga atrodo romantiška tik stebint ją pro šilto namo langą. Kelyje, kai stiprus vėjas blaško automobilį, o sniegas kaupiasi ir po ratais, ir ore, net patyrę vairuotojai gali greitai prarasti kontrolę. Toks nerimas yra pagrįstas – sniegas ir ledas paverčia net gerai pažįstamus kelius pavojingais.
Žiemos stichija klastinga tuo, kad vairuotojo patirtis ar automobilio galingumas čia turi nedidelę reikšmę. Pusės metro sniego sangrūdos gali sustabdyti ir visais ratais varomą automobilį. Todėl itin svarbu laiku suprasti, kada kelionę būtina nutraukti.
Jeigu automobilis vis dažniau slysta, sunkiai juda į priekį ar pradeda strigti, geriausia kuo anksčiau ieškoti saugios vietos sustoti. Tai reikia padaryti dar tada, kai transporto priemonė gali manevruoti, o ne tuomet, kai ji jau visiškai įklimpusi važiuojamojoje dalyje.
Važiuojant per pūgą svarbiausia išlikti ramiems. Nervinimasis mažina dėmesį ir skatina staigius, dažnai neteisingus sprendimus. Būtina sumažinti greitį, nes po sniego sluoksniu dažnai slepiasi ledas, ir rinktis tokį važiavimo tempą, kuris leistų nuolat išlaikyti automobilio kontrolę.
Svarbu vengti staigių manevrų ir laikytis didesnio atstumo iki kitų transporto priemonių. Stabdant ant slidžios dangos stabdymo kelias gali pailgėti kelis kartus. Taip pat būtina stebėti kelkraščius, nes vėjas dažnai užpusto griovius, todėl galima nepastebimai nuslysti nuo kelio.
Važiuojant per gilų sniegą didelį pavojų kelia variklio perkaitimas. Lėtas judėjimas, dažni bandymai „išsikapstyti“ ir važiavimas atbuline eiga smarkiai apkrauna variklį. Todėl sudėtingomis sąlygomis būtina nuolat stebėti variklio temperatūrą.
Apšvietimas pūgoje tampa gyvybiškai svarbus. Artimosios šviesos padeda matyti kelią ir leidžia kitiems pastebėti jūsų automobilį. Tolimosios šviesos dažniausiai tik akina, nes šviesa atsispindi nuo snaigių. Jei yra galimybė, verta naudoti ir priešrūkinius žibintus.
Sniegas ir ledas greitai padengia žibintus, todėl juos reikia reguliariai valyti. Tai ypač svarbu automobiliams su LED apšvietimu, nes tokie žibintai mažiau įkaista ir sniegas nuo jų nenutirpsta savaime.
Jei pūga visiškai sustabdo eismą, automobilio palikti nereikėtų. Jis yra geriausia apsauga nuo vėjo ir šalčio, be to, gelbėtojams lengviau rasti transporto priemonę nei pėsčią žmogų. Būtina susisiekti su artimaisiais ar gelbėjimo tarnybomis ir pranešti tikslią buvimo vietą.
Labai svarbu nuolat tikrinti, ar neužpustytas išmetimo vamzdis. Jam užsikimšus, išmetamosios dujos gali patekti į saloną ir sukelti pavojingą apsinuodijimą smalkėmis. Taip pat reikia stebėti, ar neperkaista variklis, jei automobilio priekis užpustytas sniegu.
Taupant kurą, variklį verta įjungti periodiškai – maždaug 10–15 minučių kas valandą. Taip galima sušildyti saloną ir palaikyti pakankamą šilumą, tačiau nešvaistyti degalų be reikalo.
Pūga yra rimtas išbandymas, tačiau tinkamas pasirengimas ir ramūs, apgalvoti veiksmai gali išgelbėti gyvybę. Šaltas protas, teisingas apšvietimo naudojimas ir elementarios saugumo taisyklės dažnai tampa svarbiausiu ginklu kovoje su žiemos stichija.
