Britai pamišo dėl naujos mados: kodėl visi skuba į pirtis ir ledo vonias?
Darbinis stresas Jungtinėje Karalystėje pasiekė piką, todėl vis daugiau britų ieško būdų, kaip bent trumpam atsijungti nuo įtampos. Viena ryškiausių pastarojo meto tendencijų – pirtys, kurios daugeliui tampa alternatyva nuolatiniam naršymui telefone ir nuovargiui po darbo.
Šalies darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, 2024–2025 m. Jungtinėje Karalystėje beveik milijonas darbuotojų pranešė patiriantys stresą, depresiją arba nerimą. Tokios aplinkybės skatina ieškoti ramesnių ritualų, leidžiančių bent valandai sulėtinti tempą.
Londone veikiančios ant Temzės upės įrengtos plaukiojančios pirties „TEMZ Sauna“ bendraturtė Amy Wilson Hardy pasakoja, kad žmonės čia ateina sąmoningai skirdami laiko sau.
„Tai toks geras būdas pasilepinti ir skirti sau tas 50 minučių ramybės ir harmonijos – paleisti įtampą, pabūti su savimi“, – sako A. Wilson Hardy.
Pasak jos, klientų pokyčiai matomi plika akimi.
„Žmonės išeina lyg kiti – dažnai ateina įsitempę, o išeina su pirties spindesiu ir atsipalaidavusiu veidu. Labai smagu tai matyti“, – teigia ji.
Plaukiojančioje pirtyje ritualas paprastas, tačiau reikalaujantis disciplinos. Lankytojai paeiliui kaitinasi ir neria į šaltas vonias, o personalas akylai seka laiką. Tokia praktika vadinama kontrastine terapija: po šalčio – trumpas bėgimas atgal į šilumą ir vėl kartojamas ciklas.
„Tai, aišku, nuostabi vieta. Pirtyje esu buvusi ir anksčiau, bet ledo vonios niekada nebuvau bandžiusi. Tad pirties ir ledo vonios derinys man buvo kažkas naujo“, – sako lankytoja Sue Harper-Clark, dirbanti kineziterapeute.
Nors kaitros ir šalčio kaitaliojimas siejamas su suomiška pirties kultūra, pastaraisiais metais šis įprotis įgavo naują formą ir išplito visame pasaulyje. Populiarumą stiprina ir vadinamasis biohakavimas – sveikatingumo kryptis, kuri teigia optimizuojanti kūną pasitelkiant kontroliuojamą stresą, pavyzdžiui, kaitrą ir šaltį.
Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka atviras: ar kontrastinė terapija suteikia moksliškai išmatuojamą naudą?
Portsmuto universiteto docentė Heather Massey, tirianti fiziologiją ekstremaliose aplinkose, aiškina, kad organizmo reakcija į šaltą vandenį yra labai aiški.
„Žinome, kad pradinė reakcija į šaltą vandenį – vadinamasis šalto šoko atsakas – sukelia stiprų oro įkvėpimą, greitą kvėpavimą, padažnėjusį širdies ritmą ir padidėjusį kraujospūdį“, – sako H. Massey.
Tačiau, jos teigimu, nors asmeninės patirtys dažnai skamba įtikinamai, su sveikatos pažadais reikėtų elgtis atsargiai.
„Mes tiesiog neturime pakankamai įrodymų apie tai, kokia galėtų būti nauda ir kaip ji iš tikrųjų atsiranda“, – pabrėžia docentė.
Saunos lankytoja Keah O’Reilly, dirbanti atrankų srityje, į mokslinį neapibrėžtumą žiūri paprasčiau – jai svarbiausia, kaip ji jaučiasi po procedūros.
„Praėjusį kartą pajutau didelį skirtumą – dar po dviejų ar trijų valandų jaučiausi pakylėta. Tai buvo tikrai atgaivinantis jausmas. Niekada anksčiau nebuvau nieko panašaus bandžiusi. Be to, sporto klubo pirtyje jautiesi uždarai, o čia – tiesiog nuostabu“, – pasakoja ji.
H. Massey atkreipia dėmesį, kad reikšmingą vaidmenį gali turėti ne vien fiziologiniai mechanizmai, bet ir aplinka bei socialinis aspektas.
„Dalis kokybinių tyrimų leidžia manyti, kad svarbu būti bendraminčių grupėje ir užsiimti vidutinio iššūkio veikla – nesvarbu, ar tai fizinis išbandymas, ar į pratimus panaši veikla. Taip pat prisidėti gali buvimas lauke, gamtoje. Į tai irgi reikėtų atsižvelgti“, – sako ji.
Suomijoje pirtis yra kone kasdienybės dalis – skaičiuojama, kad ten maždaug viena pirtis tenka dviem žmonėms. Jungtinėje Karalystėje ši praktika plečiasi itin sparčiai: rinkos tyrimų bendrovės „Grand View Research“ duomenimis, iki 2033 m. šalis gali tapti Europos lydere pagal pirties rinkos pajamas.
