Bulvės nesupus ir nevys iki pat pavasario: šis pigus priedas duobutėje garantuoja sveiką derlių

Pavasaris sodininkams greitai parodo, kas pernai darė klaidų, o kas viską atliko teisingai. Jei bulvių derlius nesulaukė net Naujųjų metų, o gumbai pradėjo masiškai dygti, pūti ar vysti, verta peržiūrėti tręšimo įpročius dar sodinimo etape.

Neretai manoma, kad užtenka žemę perkasus įmaišyti perpuvusio mėšlo. Tačiau to dažnai ne tik per maža, bet kartais ir rizikinga: organinės trąšos gali tapti grybelinių ligų šaltiniu. Jomis užsikrėtę jauni bulvių kerai vėliau prasčiau laikosi, o gumbai žiemą greičiau praranda kokybę.

Iš tiesų derliaus kokybė ir jo laikymas daug kuo priklauso nuo to momento, kai gumbas atsiduria dirvoje. Kad augalas nuo pat pradžių turėtų jėgų atlaikyti kenkėjus ir nepalankias oro sąlygas, patyrę daržininkai į kiekvieną duobutę įberia kaulų miltų.

Kaip tręšti bulves kaulų miltais

Kaulų miltai yra natūralus fosforo ir kalcio šaltinis, o šios medžiagos išsiskiria lėtai. Fosforas paprastai siejamas su tvirtesne šaknų sistema, vadinasi, ir su didesniu gumbų skaičiumi. Kalcis padeda sustiprinti bulvių luobelę, todėl ji tampa atsparesnė ligoms ir pažeidimams.

Skirtingai nei dalis mineralinių trąšų, kaulų miltai neskatina pernelyg vešlaus bulvienojų augimo. Vietoje to augalas daugiau energijos skiria būtent gumbų formavimui, o tai dažnai atsispindi ir derliaus dydyje, ir laikymo kokybėje.

Naudojimas paprastas: sodinant į kiekvieną duobutę įberkite po 1–2 valgomuosius šaukštus kaulų miltų ir lengvai sumaišykite juos su žeme. Iškart laistyti nebūtina, jei dirva po žiemos pakankamai drėgna. Kaulų miltai pamažu maitins kerą viso sezono metu, o rezultatą įvertinsite rudenį pagal gumbų kokybę.