Padvigubinti bulvių derlių įmanoma ir be cheminių stimuliatorių, jei iš anksto pasirūpinama sėklinės medžiagos kokybe ir dirvos sąlygomis. Agronomai pabrėžia, kad didžiausią įtaką rezultatui daro sveiki gumbai, tinkama sodinimo temperatūra ir subalansuotas maitinimas organika.
Pirmas žingsnis prasideda dar likus 2–3 savaitėms iki sodinimo, kai perrenkami gumbai ir atmetami pažeisti ar pradėję pūti. Praktikoje patikimiausi būna vidutinio dydžio, maždaug 50–80 gramų gumbai, nes jie turi pakankamai maisto atsargų startui.
Tuomet taikoma jarovizacija, tai yra gumbai laikomi šviesioje, vėsioje vietoje, kur temperatūra siekia apie 12–15 laipsnių. Per šį laiką susiformuoja trumpi, tvirti daigai, o toks startas dažnai pagreitina sudygimą ir sumažina riziką, kad gumbai supus šaltoje dirvoje.
Jei gumbai dideli, juos galima supjaustyti į dalis, paliekant po 2–3 akutės. Pjūvio vietas verta apdžiovinti, o papildomai galima apibarstyti medžio pelenais, kurie suteikia mikroelementų ir padeda sumažinti infekcijų tikimybę.
Kaip sodinti, kad neprarastumėte derliaus?
Lengvesnėse dirvose dažnai pasiteisina sodinimas į tranšėjas, kai iškasamas apie 20 centimetrų gylio griovys, o dugne paskleidžiamas gerai perpuvęs kompostas ar perpuvęs mėšlas. Gumbai sodinami kas 25–35 centimetrus, o tarp eilių paliekama apie 70–90 centimetrų.
Svarbu nenaudoti šviežio mėšlo, nes jis gali nudeginti jaunus šaknų audinius ir paskatinti ligas. Be to, per daug azoto dažnai lemia vešlią lapiją, bet mažesnį gumbų derlių, todėl organika turi būti subrendusi.
Kada sodinti, kad gumbai nepūtų?
Bulvės sodinamos tada, kai dirva stabiliai įšyla bent iki 6–8 laipsnių 10 centimetrų gylyje. Šaltesnėje žemėje gumbai lėčiau įsišaknija ir didėja puvimo rizika, ypač jei pavasaris lietingas ir dirva užmirksta.
Smėlingose dirvose temperatūrą verta tikrinti kiek giliau, o sunkesnėse, molingose, pakanka 5–8 centimetrų gylio. Jei prognozuojamos ilgos vėsios naktys, geriau palaukti kelių stabilesnių šiltesnių dienų ir tik tada sodinti.
