Bijote nuobodžių pokalbių? Mokslas atskleidė, kodėl jie džiugina labiau, nei galėjote pamanyti
Daugelis iš anksto baiminamės įstrigti „nuobodžiame“ pokalbyje – pavyzdžiui, kai kaimynas be perstojo pasakoja apie savo sporto rutiną. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad tokie pokalbiai mums dažnai patinka labiau, nei patys tikimės.
Atlikdami eksperimentų seriją, tyrėjai poromis sujungė žmones ir paprašė jų kalbėtis įvairiomis iš anksto nurodytomis temomis. Prieš kiekvieną pokalbį dalyviai įvertindavo, kiek įdomus ar nuobodus, jų manymu, jis bus, o po pokalbio – kiek iš tiesų juo mėgavosi.
Rezultatai nustebino: net ir tada, kai tema atrodė visiškai neįdomi, dalyviai nuosekliai pranešė, kad pokalbis jiems patiko labiau, nei jie prognozavo. Be to, daugelis teigė, kad ateityje mielai dar kartą kalbėtųsi su tuo pačiu žmogumi ta pačia tema.
„Dažnai manome, kad jei tema skamba nuobodžiai, nuobodus bus ir pats pokalbis. Tačiau žmonių patirtis rodo ką kita“, – aiškino Mičigano universiteto socialinių mokslų tyrėja Elizabeth Trinh, viena iš tyrimo bendraautorių.
Tyrime dalyvavo apie 1800 žmonių. Kartu su kolegomis iš Kornelio universiteto JAV ir verslo mokyklos „INSEAD“ Prancūzijoje mokslininkai atliko devynias to paties eksperimento variacijas, siekdami patikrinti skirtingus veiksnius.
Pirmojoje eksperimento versijoje dalyviai įvertino savo susidomėjimą 10 temų: sportu, filmais, socialiniais tinklais, dirbtiniu intelektu, muzika, kelionėmis, istorija, tvarumu, knygomis ir fiziniu pasirengimu. Tuomet žmonės buvo suporuoti 5 minučių pokalbiui taip, kad vienam tema atrodytų įdomi, o kitam – nuobodi.
Kiekvienas dalyvis prieš pokalbį nurodė, kiek, jo manymu, pokalbis patiks, o po pokalbio – kiek jis patiko iš tiesų.
Kaip ir galima tikėtis, dalyviai, kuriems tema buvo įdomi, pokalbį vertino panašiai, kaip ir prognozavo. Tačiau dėmesį patraukė kita grupė: tie, kuriems tema atrodė neįdomi, vis tiek dažnai smagiai praleido laiką ir sakė, kad mielai pakartotų tokį pokalbį.
Tyrėjai kėlė klausimą, ar pokalbį „išgelbėja“ labiau susidomėjęs pašnekovas, sugebantis temą pateikti įdomiai. Tam patikrinti buvo atlikta kita eksperimento versija, kurioje abu dalyviai iš anksto nurodė, kad tema jiems atrodo nuobodi. Vis dėlto efektas išliko: pokalbiai dalyviams patiko labiau, nei jie tikėjosi.
Kita hipotezė buvo tokia: gal žmonės pokalbio metu natūraliai nukrypsta į jiems patrauklesnes temas, todėl vėliau pokalbį prisimena kaip malonų. Tai tikrinta nurodant vienoms poroms griežtai laikytis temos, o kitoms leidžiant kalbėti laisvai. Ir vėl paaiškėjo, kad dauguma neįvertino, kiek malonūs gali būti tokie pokalbiai – nepriklausomai nuo to, ar buvo galima keisti temą.
Taip pat buvo tikrinama, ar pokalbiai su draugais iš prigimties nėra malonesni nei su nepažįstamaisiais. Vis dėlto ir šiuo atveju rezultatai nesikeitė – efektas pasireiškė tiek kalbantis su pažįstamais, tiek su ką tik sutiktu žmogumi.
„Mus nustebino ir pradžiugino, koks tvirtas buvo šis efektas. Žmonės nuosekliai tikėjosi, kad pokalbiai apie, atrodytų, nuobodžias temas bus mažiau įdomūs, nei jie pasirodė iš tikrųjų“, – teigė E. Trinh.
Įdomu tai, kad kitame eksperimente dalyviai ne patys kalbėjosi, o skaitė pokalbio išrašą arba žiūrėjo vaizdo įrašą apie temą, kurią buvo įvertinę kaip nuobodžią. Ši patirtis pasirodė tokia nuobodi, kaip ir tikėtasi. Tai leidžia manyti, kad būtent gyvas bendravimas kuria didesnį pasitenkinimą, o ne pati tema.
Tyrėjų išvada – tikėtina, kad žmonėms malonus pats ryšio kūrimo procesas, nepriklausomai nuo to, kas konkrečiai aptariama. Vengdami trumpo pokalbio prie kavos aparato, su kaimynu lifte ar su nepažįstamuoju renginyje, galime praleisti mažas, bet svarbias artumo akimirkas.
„Jei praleidžiame progą pasikalbėti, galime netekti mažų ryšio momentų. Net trumpas pokalbis apie kasdienybę gali būti labiau vertingas, nei tikimės“, – sakė E. Trinh.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Journal of Personality and Social Psychology.
