Kelius niokoja tie patys vežėjai: baudos neveikia, svarstomi griežti pokyčiai
Analizuojant perkrauto krovininio transporto problemą aiškėja, kad pažeidimai Lietuvos keliuose yra sisteminiai: į kontrolės akiratį nuolat patenka tie patys vežėjai. Tokia išvada nuskambėjo tarpinstitucinės darbo grupės „Stop kelių gadinimui“ posėdyje, kuriame ieškota sprendimų, kaip pasiekti realių pokyčių kelių kontrolės srityje.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigė, kad matoma ryški tendencija, kai dalis vežėjų nuolat ignoruoja reikalavimus ir sąmoningai viršija leistinas ribas, taip darydami didelę žalą kelių infrastruktūrai.
„Matome aiškią tendenciją: egzistuoja vadinamieji etatiniai pažeidėjai, kurie sistemingai ignoruoja reikalavimus ir sąmoningai peržengia ribas, darydami didelę žalą kelių infrastruktūrai. Esamos nuobaudos, deja, nėra pakankamai atgrasančios, todėl būtina tobulinti teisinę bazę, griežtinti baudas, kad galėtumėm veiksmingiau užkardyti piktnaudžiavimą ir apsaugoti kelius“, – sakė D. Sujetaitė.
Praėjusiais metais „Lietuvos transporto saugos administracija“ (LTSA) patikrino 11 870 krovininių transporto priemonių. 215 atvejų nustatyti pažeidimai, susiję su leistino svorio viršijimu. LTSA duomenys rodo, kad tie patys pažeidėjai, viršijantys leistiną svorį itin reikšmingai, gali įkliūti net keliolika kartų per metus.
Didžiausia pažeidimų koncentracija fiksuojama medienos ir su ja susijusiame transporto sektoriuje. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad reikšminga pažeidimų dalis tenka užsienio vežėjams, ypač Lenkijos įmonėms, tačiau dabartinis reguliavimas riboja galimybes jiems taikyti atsakomybę.
Šiuo metu galiojančios baudos už perkrautą krovininį transportą siekia nuo 140 iki 3500 eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto. Vis dėlto praktika rodo, kad kai kuriais atvejais vežėjams finansiškai palankiau sumokėti baudą nei pašalinti viršsvorį.
Darbo grupė svarsto kelias galimas kryptis. Viena jų – iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Taip pat siūloma sukurti aiškų mechanizmą, kuris leistų apskaičiuoti keliams padarytą žalą ir ją išieškoti iš pažeidėjų. Tokiu atveju viršsvoris būtų vertinamas ne tik kaip administracinis nusižengimas, bet ir kaip tiesioginė finansinė žala infrastruktūrai.
Be to, svarstoma griežtinti reguliavimą tais atvejais, kai sąmoningai vengiama kontrolės ar trukdoma ją vykdyti, taip pat stiprinti atsakomybės taikymą užsienio vežėjams.
Posėdyje pabrėžta, kad efektyvi kontrolė neįmanoma be platesnio institucijų įsitraukimo. Vien LTSA pajėgumų, kaip akcentuota, nepakanka – būtinas aktyvesnis policijos, muitinės pareigūnų ir kitų institucijų dalyvavimas. Todėl planuojama peržiūrėti resursų paskirstymą, taip pat svarstoma suteikti daugiau įgaliojimų savivaldai.
Posėdyje taip pat įvertinta galiojanti sunkiasvorio transporto kontrolę reglamentuojanti teisinė bazė, aptartos inovacijų taikymo galimybės kelių kontrolės srityje, duomenų apsikeitimas europiniu lygiu ir pristatyta kitų šalių praktika.
Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu sudarytoje darbo grupėje dirba daugiau kaip 20 atstovų iš valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir asociacijų. Darbo grupė renkasi kas dvi savaites ir iki liepos 1 d. planuoja parengti konkretų sunkiasvorių transporto priemonių kontrolės stiprinimo planą.
