„Rail Baltica“ likimas pakibo ant plauko: Ruginienė siunčia aiškią žinią dėl projekto ateities
Kylant abejonių, ar Baltijos šalims pavyks užbaigti bendros geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybas planuojamo 2030 m. termino, premjerė Inga Ruginienė akcentuoja, kad tam reikia tvirtos politinės valios. Kaip teigia ji, Lietuva vėžės įrengimo darbus savo teritorijoje užbaigs laiku.
„Žvelgiant į priekį, „Rail Baltica“ išlieka vienu svarbiausių mūsų strateginių prioritetų, kuris susijęs ne tik su transportu, bet ir su saugumu. Šis projektas sustiprins regiono susisiekimą, karinį mobilumą bei visos Europos atsparumą. Mes turime rodyti tvirtą politinę valią, kad projektą užbaigtume iki 2030-ųjų“, – bendroje Baltijos šalių premjerų spaudos konferencijoje Taline kalbėjo I. Ruginienė.
„Lietuvoje mes šiuo metu dirbame pagal nustatytą tvarkaraštį – iki šiol esame pastatę 114 km geležinkelio iš 260 km. Skiriame savo nacionalinio biudžeto lėšas į šį projektą ir esame įsitikinę, kad užbaigsime viską laiku“, – užtikrino ji.
Estijos premjeras Kristenas Michalas tuo metu taip pat teigė, kad šalis nuosekliai eina link tikslo užbaigti savo dalį „Rail Balticos“ iki 2030 m., tačiau neatmeta, kad šiuo metu itin svarbu yra užsitikrinti finansavimą projektui 2028 – 2034 m. Europos Sąjungos (ES) biudžete, dėl kurio dabar vyksta derybos.
„Estija solidžiai dirba pagal nustatytus terminus ir ketiname būti visiškai pasiruošę iki 2030 m. Tiesa, reikia papildomų finansų artimiausiems keliems metams, tačiau mes ir patys randame papildomų šaltinių. Esu užtikrintas, kad ir toliau rasime reikalingas lėšas“, – kalbėjo K. Michalas.
„Kitas ES biudžetas yra itin svarbus, nes pirmieji pasiūlymai atrodo tikrai gerai – finansavimas „Rail Balticai“ ir gynybai ten yra. Tiesa, mums reikia apginti tuos savo interesus, nes numatomas biudžetas yra didžiausias istorijoje, o dėl jo turi sutarti visos šalys narės“, – teigė Estijos ministras pirmininkas.
Latvijos premjerė: reikia nusileisti ant žemės, siekiame sumažinti projekto kaštus
Anot Latvijos ministrės pirmininkės Evikos Silinos, visi Baltijos šalių premjerai sutinka, kad „Rail Balticai“ užbaigti šiuo metu trūksta finansavimo, todėl kaimynams reikia glaudžiai bendradarbiauti ir siekti kiek įmanoma didesnių papildomų lėšų dabar svarstomame naujame ES biudžete.
Premjerės teigimu, Latvija savo ruožtu daro viską, kad sumažintų projekto kaštus.
„Pas mus Latvijoje visuomenė griežtai reikalauja, kad projektas kainuotų mažiau, todėl mes keičiame kai kuriuos projekto dizainus ir siekiame mažinti kaštus. Tiesa, mes jau pasirašėme sutartis dėl dizainų, projektai yra paruošti, keičiame tik kai kuriuos dalykus, kad sumažinti kainą“, – kalbėjo E. Silina.
„Reikalingų išteklių ir darbų kainos kyla, todėl turime ieškoti būdų, kad „Rail Baltica“ būtų užbaigta. Turime būti realistiški, nes projekto pradžioje turėjome labai ambicingas vizijas, tačiau manau, kad mums reikia šiek tiek nusileisti ant žemės“, – teigė Latvijos premjerė.
Anot jos, diskusijos dėl geležinkelio projekto Latvijoje yra tapusios itin aršios, o tai, premjerės teigimu, nėra naudinga siekiant darbus užbaigti kuo efektyviau.
„Projektas „Rail Baltica“ Latvijoje yra tapęs aršių diskusijų objektu Latvijoje – opozicija įsteigė specialią tyrimo komisiją mūsų parlamente, tad garso tikrai daug. Politikoje visi kovoja dėl dėmesio ir tikrai nemanau, kad tai yra naudinga mūsų bendram projektui“, – sakė E. Silina.
Kaip skelbė ELTA, „Rail Baltica“ projektui skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų – pernai liepą skirta 295,5 mln. eurų pagal europinę „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, Lietuvai iš šios sumos jau atiteko apie 95 mln. eurų, dar papildomas 95 mln. eurų finansavimas skirtas pernai spalį.
Trys Baltijos šalys yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai siekti didesnio papildomo europinio finansavimo šiam strateginiam susisiekimo projektui.
Nors „Rail Baltica“ projektą planuojama užbaigti iki 2030-ųjų, naujausioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje skelbiama, kad toks terminas yra mažai tikėtinas ir projektas vėluos.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
