Dėl „Rail Baltica“ dalis gyventojų gali netekti žemės: pradedamos oficialios procedūros

Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino Rail Baltica geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.

Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių Rail Baltica projekto elementų Lietuvoje, nes ji turi sujungti didžiausius šalies transporto mazgus ir sustiprinti ryšį su tarptautiniu europinės vėžės koridoriumi. Susisiekimo sistemoje tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir papildomus sprendinius dėl saugos, triukšmo, inžinerinių tinklų ir žemės naudojimo.

Kas patvirtinta nutarimu?

Pagal „LTG Infra“ skelbiamą informaciją, patvirtintas specialusis planas apibrėžia teritorijas, kuriose bus vystoma susisiekimo komunikacijų infrastruktūra, ir nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šios sąlygos taikomos tiek su kelių infrastruktūra susijusioms apsaugos zonoms, tiek geležinkelio kelių ir įrenginių, geležinkelio želdinių bei elektros tinklų apsaugos zonoms.

Dokumente nurodoma, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos konkretiems žemės sklypams ir statiniams, įskaitant teritorijas Kaišiadorių rajono savivaldybėje ir Kaišiadorių mieste. Tai reiškia, kad daliai savininkų ar valdytojų keisis žemės naudojimo režimas, o kai kuriais atvejais bus pradedamos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Kompensacijos ir savininkų teisės

„LTG Infra“ pabrėžia, kad žemės sklypų savininkai, patikėtiniai ar nekilnojamojo turto savininkai, kurių turtas patenka į specialiosiomis sąlygomis apibrėžtas teritorijas, gali pretenduoti į kompensaciją. Ji mokama pagal nuostolius, patiriamus dėl nustatytų apribojimų ar kitų taikomų sąlygų.

Kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos vadovaujantis Vyriausybės 2020 metų balandžio 1 dieną nutarimu Nr. 339 patvirtinta metodika. Norint pasinaudoti teise į kompensaciją, reikia pateikti prašymą ir dokumentus, kurie pagrįstų patirtus nuostolius ir jų ryšį su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Kodėl sutikimas ne visada reikalingas?

Pranešime taip pat nurodoma, kad tenkinant viešąjį interesą, kai valstybė įgyvendina svarbius projektus, žemės savininko ar patikėtinio sutikimas dėl teritorijų nustatymo nėra būtinas. Tokia nuostata taikoma įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, todėl procedūros gali vykti net ir nesant individualaus susitarimo dėl pačių apribojimų nustatymo.

Praktikoje tai reiškia, kad procesas paprastai skirstomas į du lygius: pirma, patvirtinami planavimo sprendiniai ir nustatomos teritorijos, antra, atskirai sprendžiami kompensacijų klausimai. Dėl konkrečių procedūrų, dokumentų ir terminų gyventojai bei turto savininkai raginami kreiptis į „LTG Infra“ nurodytais kontaktais.