Skambutis, kainuojantis tūkstančius: kaip per kelias sekundes atpažinti telefoninį sukčių?

Telefoniniai sukčiai tampa vis išradingesni, tačiau juos vis dar galima atpažinti pagal kelis būdingus požymius. Žinodami, į ką atkreipti dėmesį, apsaugosite ir save, ir artimuosius.

Pirmasis signalas – netikėtas skambutis iš nepažįstamo numerio, ypač jei pokalbis pradedamas nerimą keliančiomis žinutėmis, pavyzdžiui, kad „jūsų kortelė užblokuota“, „jau imama paskola“ ar „užfiksuota įtartina operacija“. Sukčiai beveik visada siekia sukelti skubos ir panikos jausmą, kad žmogus nespėtų ramiai įvertinti situacijos ir imtų veikti impulsyviai.

Kitas aiškus požymis – bandymas išgauti asmens ar prisijungimo duomenis. Tikros finansų įstaigos ir oficialios institucijos telefonu neprašo pasakyti PIN kodo, CVV kodo nuo banko kortelės, slaptažodžių iš SMS žinučių ar pateikti pilnų asmens dokumento duomenų. Bet koks toks prašymas yra rimtas signalas, kad bandoma apgauti.

Sukčiai dažnai prisistato banko, policijos ar „saugumo tarnybos“ darbuotojais ir stengiasi kalbėti užtikrintai, kartais net agresyviai. Jie gali grasinti sąskaitų blokavimu ar teisėsaugos veiksmais, siekdami dar labiau spausti žmogų.

Tokiose situacijose svarbiausia taisyklė – neatskleisti jokios konfidencialios informacijos. Negalima diktuoti SMS kodų, kortelės duomenų, prisijungimo vardų ar slaptažodžių, taip pat patvirtinti operacijų, kurių patys nepradėjote.

Be to, įtartino skambučio metu geriau vengti net ir paprastų patvirtinimų, tokių kaip „taip“ ar „sutinku“, jei nesate tikri, su kuo kalbate.

Ukrainoje sukčiai dažniausiai naudojasi fiksuoto ryšio Kijevo numeriais, apsimesdami bankais, pavyzdžiui, +38 (044)…. Taip pat jie neretai skambina per susirašinėjimo programėles, tokias kaip „Viber“ ar „Telegram“, nes taip paprasčiau paslėpti tikrą numerį ir išvengti blokavimo.