Lietuva tarp pažeidžiamiausių: mokslininkai ir ES pareigūnai baiminasi dėl naftos trūkumo jau gegužę
Europos Komisija perspėja ES valstybių narių vyriausybes neįvesti degalų eksporto draudimų ar ribojimų Bendrijos viduje. Briuselis baiminasi, kad didėjantys degalų trūkumai gali suskaldyti bendrąją rinką, ypač kai karas su Iranu kelia grėsmę naftos tiekimui Europos perdirbimo gamykloms.
Svarbiausias smūgis tiekimo grandinėms siejamas su Hormūzo sąsiauriu – gyvybiškai svarbiu vandens keliu tarp Irano ir Omano. Dėl jo sutrikimų paveikiama apie 20 proc. pasaulinių naftos srautų, o tai didina riziką, kad dalis Europos perdirbėjų gali susidurti su žaliavos trūkumu.
Pasak dviejų su situacija susipažinusių asmenų, penktadienį vykusiame susitikime Europos Komisija nacionaliniams energetikos pareigūnams aiškiai rekomendavo susilaikyti nuo vidaus sienas kertančių eksporto ribojimų ES viduje. Teigiama, kad kai kurios šalys įspėjo apie galimus perdirbimo pajėgumų apribojimus jau nuo kito mėnesio, o tai galėtų sumažinti kritinių naftos produktų gamybą.
Tarp valstybių, kurios kėlė susirūpinimą dėl tiekimo, minimos Prancūzija, Italija, Vengrija ir Slovakija. Šių šalių atstovai ir Europos Komisija į žiniasklaidos užklausas neatsakė.
Europos Komisijos nerimas stiprėja, nes per Hormūzo sąsiaurį anksčiau keliavę naftos ir jos produktų srautai sudarė reikšmingą ES importo dalį, įskaitant apie 40 proc. reaktyvinių degalų ir dyzelino importo. Ypač jautri situacija aviacijos sektoriui. „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary yra įspėjęs, kad jei karas užsitęstų gilyn į vasarą, bendrovė galėtų atšaukti iki 10 proc. skrydžių gegužę, birželį ir liepą.
Nors ES palyginti nedaug importuoja žaliavinės naftos būtent per šį sąsiaurį, daugiau kaip 95 proc. visos bloko importuojamos naftos atkeliauja iš užsienio. Auganti pasaulinė konkurencija dėl išteklių, ribota pasiūla ir kylanti kaina gali dar labiau apsunkinti perdirbėjų galimybes įsigyti žaliavos.
Prekybos duomenų bendrovės „Kpler“ informacija, labiausiai nuo Persijos įlankos tiekimo priklausomos šalys yra Lenkija, Italija, Graikija, Nyderlandai, Lietuva, Bulgarija ir Prancūzija. Vienas nacionalinis pareigūnas teigė, kad kai kurios tarptautinės perdirbimo bendrovės, veikiančios šiose labiau pažeidžiamose šalyse, jau dabar „susiduria su sunkumais“.
Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje naftos rinkos apžvalgoje nurodė, kad Azijos perdirbėjai nuo kovo jau sumažino perdirbimą 2,7 mln. barelių per parą. Nors Europos perdirbimo įmonės apie panašius sutrikimus viešai dar nepranešė, „Kpler“ analitikas Homayoun Falakshahi įspėjo, kad situacija gali greitai persimesti ir į Europą.
„Jei situacija tęsis dar kelias savaites, mes prie to prieisime, nes azijiečiai ieškos fizinių barelių iš bet kur, kur tik įmanoma, o tai reiškia, kad europiečiams jų bus mažiau“, – sakė H. Falakshahi.
„Jei karas tęsis ir jei Hormūzo sąsiauris nebus vėl atvertas, tai tikrai įvyks – klausimas, kada, o ne ar“, – pridūrė jis.
Tarptautinė energetikos agentūra taip pat pažymėjo, kad „padidėjusi konkurencija dėl Atlanto baseino tiekimo reikšmingai sumažino greitai pristatomų krovinių prieinamumą ir suspaudė maržas“, o tai gali lemti trūkumus jau gegužę. Riziką didina ir tai, kad šią savaitę Europą pasieks paskutiniai tanklaiviai su nafta, anksčiau gabenta per Hormūzo sąsiaurį.
Vis dėlto „Kpler“ analitikas Sumit Ritolia pabrėžė, kad perdirbėjai pirmiausia greičiausiai bandys optimizuoti veiklą ir tik po to imsis tiesioginių gamybos mažinimų, nes pelningumas kol kas išlieka palyginti geras.
Kai kurios šalys į augančią įtampą reagavo gerokai anksčiau nei kitos ir per kelias dienas nuo karo pradžios ėmė riboti degalų eksportą. Kovo pradžioje Vengrija aiškiai uždraudė naftos eksportą, argumentuodama tiekimo trūkumo rizika, kurią, pasak jos, dar sustiprino gaisro padaryta žala didelėje naftos perdirbimo gamykloje prie Dunojaus ir sovietmečio naftotiekio „Družba“ uždarymas – tai buvo vienas pagrindinių rusiškos naftos šaltinių šaliai.
Slovakija, kuri taip pat buvo priklausoma nuo „Družba“ vamzdyno, įvedė didesnes kainas vairuotojams su užsienietiškais numeriais. Europos Komisija šį sprendimą greitai pasmerkė.
Vieno šaltinio teigimu, Briuselis ypač siekia užkirsti kelią priemonėms, galinčioms trikdyti bendrąją rinką. Praėjusį mėnesį už energetiką atsakingas ES pareigūnas Danas Jørgensenas viešai perspėjo dėl politikos, ribojančios laisvą naftos produktų judėjimą visoje Bendrijoje.
Raginimas susilaikyti nuo ribojimų nuskambėjo po to, kai D. Jørgensenas paragino valstybes nares skatinti gyventojus mažinti energijos vartojimą, ypač transporto sektoriuje.
