Dažnai valgote avokadus? Mokslininkė paaiškino, kaip jie veikia kraujospūdį
Avokadai vertinami dėl naudingųjų riebalų, skaidulų ir kalio – medžiagų, kurios svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai. Nors šis vaisius dažnai siejamas su geresne savijauta, jo poveikis širdžiai kartais kelia klausimų dėl gana didelio riebalų kiekio.
Širdies ir kraujagyslių ligų mitybos specialistė Margaret Junker paaiškino, koks ryšys sieja avokadus ir širdies sveikatą, ypač – kaip jie gali veikti kraujospūdį tiek iškart suvalgius, tiek ilguoju laikotarpiu, jei avokadai įtraukiami į kasdienę mitybą.
Moksliniai šaltiniai pabrėžia, kad padidėjęs kraujospūdis yra rimtas rizikos veiksnys: jis gali reikšmingai padidinti mirties nuo insulto ar širdies ligų tikimybę. Problema ta, kad hipertenzija neretai neturi aiškių simptomų, todėl ji vadinama „tyliuoju žudiku“. Patikimiausias būdas sužinoti savo kraujospūdį – jį reguliariai matuotis arba pasitikrinti pas gydytoją.
Pasak specialistės, tiek žmonėms, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, tiek tiems, kurie siekia jo išvengti, itin svarbūs mitybos įpročiai. Rekomenduojama mažinti sūraus maisto kiekį, taip pat dažniau rinktis produktus, kuriuose gausu antioksidantų, skaidulų ir kalio. Būtent šių maistinių medžiagų avokaduose yra nemažai, todėl jie gali būti naudingi kraujospūdžio kontrolei ir bendrai širdies sveikatai.
„Avokadai laikomi širdžiai palankiu pasirinkimu. Tai natūralus produktas, turintis mažai sočiųjų riebalų ir cholesterolio“, – aiškino M. Junker.
Ji pažymėjo, kad, priešingai nei sočiaisiais riebalais turtingi produktai, tokie kaip šoninė, sviestas ar ledai, avokaduose vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokie riebalai gali prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo.
Specialistės teigimu, avokadų vartojimas kraujospūdžio iškart po suvalgymo nedidina. Priešingai – jie gali padėti palaikyti kraujospūdį sveikame lygyje ir mažinti jo kilimo riziką. Reguliarus avokadų įtraukimas į mitybą, anot dietologės, gali prisidėti prie palankesnių rezultatų ir ilguoju laikotarpiu.
„Avokadai gali būti reguliari augalinės mitybos dalis, padedanti siekti kraujospūdžio tikslų ir ilgainiui palaikyti sveikesnį gyvenimo būdą“, – sakė ji.
Viename tyrime pastebėta, kad Meksikos moterims, kurios per savaitę suvalgydavo penkias ar daugiau avokadų porcijų, padidėjusio kraujospūdžio rizika buvo mažesnė 17 proc., palyginti su tomis, kurios avokadų beveik nevartojo.
Dar viena svarbi avokadų savybė – didelis skaidulų kiekis. Skaidulos naudingos visam organizmui, o širdžiai – ypač.
„Žinoma, kad daug skaidulų turintys produktai mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir gerina kardiometabolinę sveikatą. Tai gali būti susiję su didesniu vitaminų ir mineralų kiekiu, žarnyno sveikatos palaikymu arba tuo, kad skaidulų gausu produktuose, kuriuose paprastai būna mažiau pridėtinio cukraus ir itin perdirbtų sudedamųjų dalių“, – teigė M. Junker.
Naujesni moksliniai duomenys taip pat rodo, kad daug skaidulų turinti mityba gali mažinti uždegiminius procesus, padėti kontroliuoti kūno svorį ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Be to, avokaduose gausu kalio – elemento, svarbaus normaliai širdies veiklai ir ritmui. Kalis taip pat siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, ypač kai jo suvartojama pakankamai, o druskos kiekis racione – ribojamas.
Ekspertai primena ir praktinį aspektą: avokado patamsėjimas ne visada reiškia, kad vaisius sugedęs. Dažniausiai tai būna oksidacijos pasekmė, o toks produktas paprastai išlieka saugus vartoti. Tačiau jei avokadas tampa labai tamsiai rudas, pilkas ar juodas, skleidžia nemalonų kvapą, jo valgyti nereikėtų.
