8 metų vaiko radinys kieme nustebino mokslininkus: štai kaip skruzdėlės yra apgaunamos

JAV mokslininkų aprašytas atvejis prasidėjo nuo paprasto vaikiško smalsumo: 8 metų berniukas kieme pastebėjo prie skruzdėlyno sukrautas mažas „rutuliukų“ krūveles. Iš pirmo žvilgsnio jos priminė sėklas, tačiau paaiškėjo, kad tai ąžuolų gumbai, kuriuose vystosi vapsvų lervos.

Vėliau tyrėjai nustatė, kad kai kurios skruzdėlės tokius gumbus renka ir neša į lizdą beveik taip pat, kaip neša sėklas su maistingu priedu. Šis elgesys atskleidė netikėtą trijų organizmų ryšį: ąžuolo, gumbą suformavusios vapsvos ir skruzdėlės, kuri tampa savotišku pernešėju.

Kaip skruzdėlės „perka“ sėklas?

Biologijoje gerai žinomas reiškinys vadinamas mirmekochorija, kai skruzdėlės išnešioja sėklas, nes šios turi riebų, maistingą priedą. Skruzdėlės sėklą parsineša į lizdą, priedą suėda, o pačią sėklą dažnai išmeta ar palieka vietoje, kur ji turi didesnę galimybę sudygti.

Toks mainų principas augalui naudingas kaip platinimo strategija, o skruzdėlėms tai yra papildomas energijos šaltinis. Dėl to skruzdėlių reakcija į konkrečias riebalų rūgštis sėklose yra gana nuspėjama ir seniai tiriama.

Ąžuolų gumbai: apgaulė, paremta chemija

Tyrime daugiausia dėmesio skirta ąžuolų gumbams, kuriuos suformuoja dvi giminingos vapsvų rūšys, o ant gumbų būna šviesi „kepurėlė“. Stebėjimai ir eksperimentai parodė, kad skruzdėlės gumbus labiausiai griebia būtent už šios dalies ir ją noriausiai parsineša.

Laboratorijoje lygintas skruzdėlių susidomėjimas gumbais ir sėklomis: abiem atvejais jos elgėsi panašiai, aktyviai tyrinėjo ir dažnai nešė grobį į lizdą. Kai nuo gumbų buvo pašalinta „kepurėlė“, skruzdėlių dėmesys smarkiai sumažėjo, o atskirai pateikta „kepurėlė“ jas vėl traukė.

Cheminė analizė parodė, kad „kepurėlėse“ aptinkama riebalų rūgščių, panašių į tas, kurios būdingos sėklų maistingiems priedams. Kitaip tariant, skruzdėlės reaguoja ne tiek į formą, kiek į kvapų ir junginių „parašą“, kuris siunčia signalą, kad radinį verta pasiimti.

Kodėl vapsvoms to reikia?

Skirtingai nei sėkloms, gumbų „platinimas“ vapsvoms nebūtinai reiškia didesnį atstumą, nes suaugusios vapsvos gali skristi. Vis dėlto tikėtinas pagrindinis laimėjimas yra apsauga: skruzdėlių lizdai yra po žeme, labiau izoliuoti nuo dalies plėšrūnų, parazitų ir aplinkos poveikio.

Gumbas, patekęs į lizdą, gali turėti didesnį šansą išvengti kitų vabzdžių parazitavimo ar miško paklotėje tykančių plėšrūnų. Be to, skruzdėlių lizdų aplinka ir jų naudojamos antimikrobinės medžiagos gali mažinti kai kurių patogenų riziką, nors konkreti nauda įvairioms rūšims dar turi būti tikslinama tolesniais tyrimais.

Mokslininkų teigimu, šis atvejis rodo platesnę tendenciją gamtoje: jei skruzdėlės elgesį galima „įjungti“ tam tikrais cheminiais signalais, į jų pernešimo sistemą gali įsitraukti ne vien augalai ir sėklos. Tai plečia supratimą apie ekosistemų sąveikas ir apie tai, kaip skirtingi organizmai evoliuciškai randa panašius sprendimus.