Prie rytinės NATO sienos – beprecedentis judėjimas: 1300 tankų keičia jėgų balansą
Per kelerius metus Lenkija padarė milžinišką proveržį sausumos pajėgose. Sparčiai modernizuojama tankų ir artilerijos technika, kuriama daugiasluoksnė oro gynyba, didinamas sąveikumas su JAV ir Pietų Korėjos ginkluotosiomis pajėgomis. Šios investicijos gali paversti šalį svarbiausiu NATO sausumos gynybos ramščiu rytiniame flange.
2026 m. pradžioje Lenkijos kariuomenė disponuoja viena didžiausių ir moderniausių pagrindinių kovos tankų flotilių Europoje (neskaičiuojant Rusijos ir Ukrainos). Remiantis oficialiais duomenimis, tarnyboje yra apie 640–680 naujos kartos tankų – K2 Black Panther, M1 Abrams ir Leopard 2. Planuojama, kad jau 2026 m. pabaigoje Lenkijos kariuomenės tankų parką sudarys daugiau kaip 800 modernių mašinų.
Modernizacija neapsiriboja vien tankais. Pagal pagrindinius kontraktus su JAV ir Pietų Korėja, Lenkija siekia tapti viena stipriausių NATO sausumos armijų Europoje. Be tankų, numatoma turėti apie 300 savaeigių haubicų, bent penkis naikintuvus F-35, kelias dešimtis šturmo sraigtasparnių AH-64 Apache, o daugiasluoksnė oro gynybos sistema turi pasiekti pradinį kovinį pajėgumą.
Lenkijos šarvuotųjų pajėgų pagrindą sudaro trijų Vakarų gamintojų modernūs tankai:
- K2 Black Panther (Pietų Korėja). 2022 m. liepą pasirašyta pagrindinė sutartis dėl iki 1000 K2 tankų (įskaitant K2GF ir lokalizuotą K2PL versijas). Iki 2025 m. pabaigos pristatyti visi 180 tankų iš pirmosios vykdomosios partijos, o 2025 m. rugpjūtį pasirašyta papildoma sutartis dar dėl 180 mašinų (116 K2GF ir 64 Lenkijoje gaminamų K2PL). Kitų partijų tiekimas numatytas 2026–2030 m. laikotarpiu. K2 yra palyginti lengvas (apie 55 t), modernus tankas su automatine užtaisytoja, aktyviosios apsaugos sistema ir labai geru manevringumu.
- M1 Abrams (JAV). Lenkija iš viso užsakė 366 tankus: 250 naujausios versijos M1A2 SEPv3 ir 116 senesnių M1A1 FEP. 2025 m. Lenkiją pasiekė daugiau kaip 100 SEPv3 tankų, likusieji turi būti pristatyti 2026 m. Abrams – sunkus (apie 70 t) tankas su galingu šarvu ir turbininiu varikliu, puikiai tinkantis pozicinei gynybai.
- Leopard 2 (Vokietija). Šiuo metu Lenkija turi apie 230–250 Leopard 2 tankų 2A4, 2A5 ir modernizuotuose 2PL/PLM1 variantuose. Tai patikimi, mūšiuose patikrinti tankai, sudarantys tankų kavalerijos divizijų pagrindą.
Prognozuojama, kad 2030–2035 m. laikotarpiu Lenkija gali turėti daugiau kaip 1370 modernių tankų (366 Abrams, apie 1000 K2 ir Leopard 2 parką). Toks skaičius viršytų bendrą Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos tankų flotilių sumą.
Pagal Global Firepower ir The Military Balance 2025 m. reitingus Lenkija jau dabar turi vieną didžiausių ir moderniausių tankų flotilių Europoje (neskaičiuojant Rusijos ir Ukrainos, kur vykstant karui technika intensyviai prarandama).
Apytikriai pagrindinių Vakarų Europos valstybių pajėgumai yra šie:
- Vokietija: apie 300 tankų Leopard 2
- Prancūzija: apie 200 tankų Leclerc
- Didžioji Britanija: apie 220 tankų Challenger 2/3
- Italija: apie 200 tankų Ariete
Lenkija jau dabar tankų skaičiumi lenkia daugelį šių šalių, o visiškai įgyvendinus pasirašytus kontraktus ji gali tapti neabejotina NATO sausumos pajėgų lydere Europoje.
Vis dėlto tokios modernizacijos neįmanoma įgyvendinti be iššūkių. Trijų skirtingų tipų pagrindinių kovos tankų eksploatavimas apsunkina logistiką, aprūpinimą atsarginėmis dalimis, remontą ir karių rengimą. Tai reikalauja gerai suderintos techninės bazės, apmokytų specialistų ir didelių finansinių išteklių.
Karas Ukrainoje parodė, kad tankai yra itin pažeidžiami dronų, valdomų šaudmenų ir artilerijos ugnies. Vien kiekybinė persvara tokių grėsmių neatsveria – būtini pažangūs aktyviosios apsaugos kompleksai, patikimas oro ir artilerijos palaikymas. Lenkija investuoja į savaeiges haubicas K9, raketines sistemas HIMARS ir daugiasluoksnę oro gynybą, tačiau išlieka klausimas, ar šių priemonių pakaks ilgalaikei, didelio intensyvumo karinei konfrontacijai.
Planuojama iki 1000 K2 tankų, papildytų Abrams ir Leopard 2 parku, gali paversti Lenkiją pagrindiniu NATO atramos tašku rytinėje Europos dalyje. Atsižvelgiant į nuolat išliekančią grėsmę iš Rytų, tai yra investicija į atgrasymą nuo potencialios Rusijos agresijos.
Geografinė padėtis lemia, kad Lenkija būtų viena pirmųjų galimų konflikto linijų Europoje. Istorija rodo, kad ši teritorija neretai tampa pagrindiniu invazijų maršrutu, todėl didelės ir modernios sausumos pajėgos laikomos kritiškai svarbiomis ne tik šalies, bet ir viso regiono saugumui.
Jei suplanuoti projektai ir tiekimai bus įgyvendinti laiku ir visa apimtimi, iki 2030 m. Lenkijos sausumos pajėgos gali tapti ne tik gausiausiomis, bet ir vienomis moderniausių visame žemyne. Tai nėra vien politinė retorika – šiuos planus jau dabar patvirtina pasirašytos sutartys ir realiai vykdomi ginklų pristatymai.
