Daugelis sodininkų susiduria su situacija, kai vaismedžiai pavasarį gausiai žydi, tačiau vaisių užsimezga labai mažai. Atrodo, kad sodas turėtų būti pilnas derliaus, bet galiausiai surinktų vaisių vos pakanka keliems kompotams. Dažniausiai tokios problemos priežastis slypi netinkamu laiku suteiktose maisto medžiagose.
Vaismedžiai po žiemos pradeda vegetaciją labai anksti. Kai dirvoje tuo metu trūksta svarbiausių maistinių elementų, augalas paprasčiausiai neturi pakankamai energijos vaisių užuomazgoms formuoti. Dėl to dalis žiedų nukrenta, o likę vaisiai būna smulkesni.
Daugelis sodininkų vaismedžius pradeda tręšti tik gegužės mėnesį. Tačiau kaulavaisiniai medžiai – vyšnios, slyvos ar abrikosai – aktyviai pradeda augti iškart nutirpus sniegui. Jei kovą ar ankstyvą balandį jie negauna reikalingų maisto medžiagų, žydėjimas būna silpnesnis, o užuomazgos dažnai nubyrėja.
Kai ši klaida pastebima vėliau, dažniausiai jau būna per vėlu. Gegužę papildomas tręšimas nebepadeda atkurti prarastų užuomazgų, todėl ant šakų lieka tik pavieniai vaisiai. Dėl to labai svarbu vaismedžius pamaitinti dar ankstyvą pavasarį.
Norint sustiprinti medžių augimą ir padidinti derlių, svarbu pasirinkti tinkamą maisto medžiagų derinį. Kompleksinis tręšimas leidžia aprūpinti augalus keliomis svarbiausiomis medžiagomis vienu metu. Tokiu būdu stiprinamos šaknys ir sudaromos geresnės sąlygos vaisiams vystytis.
Vienas iš paprastų ir dažnai naudojamų mišinių sudaromas iš kompleksinių mineralinių trąšų, kiaušinių lukštų ir sodo diatomito. Mineralinės trąšos aprūpina medį azotu, fosforu ir kaliu – tai trys pagrindiniai elementai, reikalingi augimui ir vaisių formavimuisi.
Kiaušinių lukštai praturtina dirvą kalciu. Šis elementas padeda stiprinti augalo audinius ir gali sumažinti vaisių užuomazgų byrėjimą. Be to, kalcis gerina dirvos struktūrą ir palaiko sveiką šaknų sistemą.
Sodo diatomitas taip pat prisideda prie dirvožemio gerinimo. Jis padeda išlaikyti drėgmę, gerina dirvos aeraciją ir gali apsaugoti augalų šaknis nuo kai kurių kenkėjų. Kartu su kitomis medžiagomis jis sustiprina bendrą trąšų poveikį.
Paruošti tokį mišinį nėra sudėtinga. Visus komponentus reikia kruopščiai sumaišyti didesnėje talpoje, kad jie pasiskirstytų tolygiai. Paruoštas mišinys paskleidžiamas aplink medį palei lajos projekciją – per visą apskritimą po šakomis.
Po to trąšas reikėtų lengvai įterpti į dirvą, pavyzdžiui, grėbliu ar kapliu. Taip maisto medžiagos greičiau pasieks šaknis ir bus efektyviau pasisavinamos.
Jauniems vaismedžiams, kurių amžius siekia iki penkerių metų, paprastai pakanka maždaug dviejų stiklinių tokio mišinio. Suaugusiems medžiams rekomenduojama naudoti apie tris ar keturias stiklines.
Jei dirva jau yra sausa, po tręšimo medžius verta gausiai palaistyti. Paprastai rekomenduojama išpilti bent du ar tris kibirus vandens. Drėgmė padeda maisto medžiagoms ištirpti ir lengviau pasiekti šaknų sistemą.
Laiku ir tinkamai patręšti vaismedžiai dažniausiai žydi gausiau, o užuomazgos geriau išsilaiko ant šakų. Dėl to derlius būna didesnis, o vaisiai užauga stambesni ir saldesni. Ankstyvas pavasarinis tręšimas gali tapti vienu svarbiausių žingsnių siekiant gausaus sodo derliaus.
