Gruodžio pabaigoje vykę protestai „Šalin rankas“ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) nieko nekainavo, praneša visuomeninis transliuotojas.
„LRT žurnalistų ir kitų darbuotojų inicijuota beprecedentė protesto akcija „Šalin rankas“ LRT nekainavo nė vieno euro. Visos priemonės buvo organizuojamos asmeniniais iniciatyvoje dalyvaujančių darbuotojų resursais“, – praneša LRT.
Transliuotojo teigimu, akcijos metu filmuoti „Šalin rankas“ klipai mokesčių mokėtojams taip pat nieko nekainavo – juos LRT darbuotojai filmavo asmenine įranga laisvu nuo darbo metu.
„Šalin rankas“ ženkliukai, plakatai, marškinėliai ir kita atributika, matoma LRT eteryje, taip pat buvo įsigyta darbuotojų asmenine iniciatyva ir lėšomis“, – teigiama pranešime.
„LRT darbuotojų protesto iniciatyvinė grupė kreipėsi į LRT administraciją, informuodama apie savo veiksmus ir prašydama leisti transliuoti „Šalin rankas“ klipus. Įvertinusi teisės aktuose įtvirtintą žurnalistų pareigą ginti žodžio laisvę, LRT administracija priėmė sprendimą klipus transliuoti, o iniciatyvinei grupei akcentavo, kad dėl akcijos priemonių negali nukentėti auditorija, turi būti išlaikyti programų mastas ir struktūra, laikomasi visuomenės informavimo principų, žurnalistikos etikos standartų. Šių principų buvo laikomasi“, – nurodo transliuotojas.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
