Vilniaus miesto savivaldybė pristatė veiksmų planą „Drąsiai lietuviškai“, skirtą sostinės gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių. Jo tikslas – stiprinti kitakalbių lietuvių kalbos žinias ir sudaryti sąlygas lygiavertei jų integracijai į švietimo sistemą ir visuomenę.
Plane numatyti 10 veiksmų, apimantys lietuvių kalbos mokymo(si) priemones tautinių mažumų mokyklose, atvykusių užsieniečių kalbinę integraciją, pagalbą mokytojams ir neformalųjį švietimą.
„Tautinių mažumų mokyklų absolventų pasiekimai Vilniuje jau ne vienerius metus yra kuklesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Panašus atotrūkis pastebimas ir kituose patikrinimuose. Tam didelę įtaką daro ir nepakankamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, ir kasmet augantis atvykusiųjų užsieniečių vaikų skaičius, kurių dauguma mokosi tautinių mažumų mokyklose.
Dėl nuo vaikų nepriklausančių aplinkybių jie turi nelygias starto galimybes studijose ir siekiant karjeros. Šį planą ir sukūrėme tam, kad tiek kitakalbiams Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams švietime užtikrintume realią ir lygiavertę integraciją“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Tautinių mažumų mokyklų moksleivių rezultatai – prastesni
Šiuo metu daugiau nei 17 proc. visų Vilniaus moksleivių mokosi tautinių mažumų mokyklose; sostinėje jų yra 33. Ilgus metus šių mokyklų pradinukai per metus gaudavo apie 70 lietuvių kalbos pamokų mažiau nei lietuviškose mokyklose. Taip per ketverius metus susidarydavo 315 valandų, arba daugiau nei vienerių mokslo metų, lietuvių kalbos pamokų skirtumas. Dėl mažesnio pamokų skaičiaus atsiradusios lietuvių kalbos žinių spragos vėliau atsispindi akademiniuose rezultatuose.
Pasiekimų atotrūkis ryškėti pradeda jau per Nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (NMPP), kuriuos laiko ketvirtokai ir aštuntokai. Lyginant 2022–2025 m. 4 klasės matematikos NMPP rezultatus, Vilniuje rusų ugdomąja kalba besimokančių mokinių pasiekimai kasmet prastesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Šis skirtumas dar labiau išryškėja 8 klasėje – matematikos pasiekimų atotrūkis tarp lietuvių ir rusų kalba ugdomų mokyklų siekia beveik 10 proc.
Vertinant lietuvių kalbos pasiekimus, 2025 m. 4 ir 8 klasių NMPP rezultatai rodo, kad rusų kalba besimokantys mokiniai skaitymo užduotis atliko beveik dvigubai prasčiau. Panašūs skirtumai matyti ir lyginant lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatus Vilniuje. Šie skirtumai atsispindi ir kituose mokomuosiuose dalykuose. Pavyzdžiui, 2025 m. lietuvių kalbos ir literatūros A lygio VBE išlaikymo vidurkis lietuvių kalba ugdančiose mokyklose siekė 68,9 proc., lenkų kalba – 60,2 proc., o rusų kalba – 57,4 proc.
Mokyklose daugėja atvykusių vaikų iš užsienio
Nuo 2022 m. karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei 100 tūkst. karo pabėgėlių. Šiuo metu galiojančius leidimus gyventi turi daugiau nei 200 tūkst. užsieniečių, daugumą jų sudaro Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. 2024–2025 mokslo metais Lietuvos mokyklose mokėsi 14,6 tūkst. užsieniečių vaikų.
Valstybės kontrolė pažymi, kad į Lietuvą atvykstančių mokyklinio amžiaus užsieniečių vaikų skaičius kasmet auga. Tačiau 2022–2025 m. laikotarpiu lietuvių kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis sumažėjo nuo 56 proc. iki 44 proc. Panaši tendencija fiksuojama ir sostinėje.
2020–2026 m. laikotarpiu užsieniečių vaikų skaičius Vilniaus savivaldybės mokyklose išaugo 4 kartus – nuo 865 iki 3485. Net 77 proc. atvykusių užsieniečių vaikų Vilniuje mokosi tautinių mažumų mokyklose, daugiausia – rusų dėstomąja kalba.
Siekiant mažinti pasiekimų skirtumus ir užtikrinti sėkmingą atvykusiųjų integraciją, parengtas veiksmų planas „Drąsiai lietuviškai“. Jį sudaro šios priemonės:
- Lietuvių kalbos pamokų skaičiaus didinimas tautinių mažumų mokyklose. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. sostinės tautinių mažumų mokyklose pradinukams numatyta ne mažiau kaip 6 lietuvių kalbos pamokos per savaitę. Toks tikslas įtrauktas į šių mokyklų vadovų metines užduotis.
- Dvikalbis ugdymas tautinių mažumų darželiuose. Dešimtyje tautinių mažumų darželių diegiamas dvikalbis ugdymas: dalis dienos veiklos vyksta gimtąja kalba, kita dalis – lietuvių kalba. Programa kuriama bendradarbiaujant su mokslų daktare Aldona Mazolevskiene.
- Atvykusių pradinukų ugdymas tik lietuvių kalba. Nuo 2026 m. rudens iš ne ES šalių atvykusių užsieniečių vaikai 1–4 klasėse Vilniuje bus nukreipiami mokytis tik į mokyklas, kuriose ugdymas vyksta lietuvių kalba. 2026 m. sausio 28 d. šiam siūlymui pritarė Vilniaus miesto taryba.
- Speciali kvalifikacijos programa Vilniaus mokytojams, dirbantiems su kitakalbiais. Birželio mėnesį planuojami seminarai mokytojams apie panardinimo (imercijos) metodikos taikymą mokant lietuvių kalbos. Pagal poreikį 2026–2027 mokslo metais mokykloms bus teikiamos konsultacijos dėl sėkmingos iš užsienio atvykusių mokinių kalbinės ir kultūrinės integracijos.
- Lietuvių kalbos kursai užsieniečiams suaugusiųjų mokyklose. Dviejose Vilniaus suaugusiųjų mokyklose – „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre – vyksta lietuvių kalbos kursai užsieniečiams. Juose jau dalyvavo daugiau kaip 400 dalyvių.
- Lietuvių kalbos mokymai kitakalbiams mokytojams. Jau trečius metus „Edu Vilnius“ organizuoja lietuvių kalbos kursus mokytojams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių. Mokymuose dalyvavo 190 ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.
- Šeštadieninė lietuvių kalbos mokyklėlė atvykusiems vaikams. Antrus metus „Hobiverse“ organizuoja šeštadieninę lietuvių kalbos mokyklėlę iš užsienio grįžusių ar atvykusių mokinių kalbos mokymui. Išbandydama šią priemonę savivaldybė finansavo 4 grupes, o priemonei pasiteisinus šiemet ji plečiama iki 10 grupių; planuojama plėtra tęsis, jei poreikis toliau augs.
- Mentoriai iš kultūros srities ir projektas „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“. Penkiose tautinių mažumų mokyklose dvejus metus veiks kultūros srities mentoriai, kurie dalyvaus perkuriant ugdymo strategiją projekte „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“. Daugiausia dėmesio bus skiriama lietuvių kalbos ugdymo stiprinimui 1–6 klasėse, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę – mokinius, mokytojus, administraciją ir tėvus. Programa įgyvendinama kartu su kūrėjų bendruomene „Kūrybinės jungtys“. Joje dalyvauja Vilniaus „Ateities“ mokykla, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija, Vilniaus Levo Karsavino mokykla, Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija ir Vilniaus Simono Konarskio gimnazija.
- Metodinė pagalba ir naujos didaktikos programos. Kartu su mokslininkais plėtojama metodika, kaip efektyviau mokyti kitakalbius vaikus. Lietuviakalbiams skirti vadovėliai adaptuojami konkrečioms situacijoms. Parengta metodinė medžiaga apims adaptuotus tekstus, užduotis įvairiems kalbos mokėjimo lygiams ir kt. Taip siekiama išspręsti problemą, kai kitakalbiams tenka mokytis iš lietuviams skirtų vadovėlių. Rengiama kvalifikacijos tobulinimo programa „Lietuvių kalbos kaip svetimosios didaktika“, skirta lietuvių kalbos mokytojams, dirbantiems su kitakalbiais mokiniais. Programą planuojama baigti rengti kovo mėnesį, o pirmieji mokymai prasidės balandžio pradžioje. Kvalifikacijos tobulinimo programos rengiamos ir kitų dalykų mokytojams.
- Lietuvių kalbos mokymo stiprinimas – visų tautinių mažumų mokyklų vadovų užduotyse. 2026 metams visų Vilniaus tautinių mažumų mokyklų vadovams nustatytas uždavinys stiprinti lietuvių kalbos mokymą. Konkrečias priemones jie renkasi patys. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje organizuojami „lietuviški penktadieniai“, kai visos pamokos vyksta tik lietuvių kalba, kitoje – būreliai ir kita neformali veikla vedami lietuviškai.
Didesnis dėmesys lietuvių kalbos puoselėjimui visuomenėje
Vis daugėja ir privačių iniciatyvų, skirtų lietuvių kalbos mokymui bei puoselėjimui. Viena jų – jau trečią kartą rengiamas „Lietuviškumo mėnuo“ su šūkiu „Tavo akcentas – mums komplimentas“. Visą mėnesį – nuo vasario 16 iki kovo 11 d. – portale publikuojamos įkvepiančios istorijos apie užsieniečius, kurie ne tik gyvena ir kuria Lietuvoje, bet ir kalba lietuviškai arba ją intensyviai mokosi.
„Skirtingos patirtys užsieniečių, besimokančių lietuviškai, rodo – mūsų kalba kalbėti be jokio akcento yra beveik neįmanoma. Tačiau tai nėra tik lietuvių kalbos ypatumas – akcentas būdingas kone visoms pasaulio kalboms. Visgi jis neturėtų būti suprantamas neigiamai. Užsieniečiai, kurie kalba lietuviškai, yra pavyzdys, įkvėpimas ir unikalumas, nesvarbu, kalba jie su akcentu ar be jo. Šia kampanija „Tavo akcentas – mums komplimentas“ norime pastebėti užsieniečius, kurie ėmėsi sudėtingos užduoties – išmokti lietuvių kalbą, paskatinti tai padaryti ir kitus, o svarbiausia – nebijoti klysti ir pernelyg nesureikšminti kirčių ar gramatikos, o tiesiog bandyti kalbėti“, – sako Lrytas rinkodaros vadovė Reda Rutkauskienė.
Vienas iš iniciatyvos herojų – Lietuvoje gyvenantis ir lietuvių kalbą besimokantis brazilas Ricardo Schmitz pristatymo metu pripažino, kad kasdieniame darbe gali puikiai išsiversti ir be lietuvių kalbos. Vis dėlto jis dega noru ją išmokti, nes kol kas nemato savęs niekur kitur, tik Lietuvoje.
„Noriu čia gyventi visą gyvenimą, o jei ne visą gyvenimą, tai bent jau ilgą laiką. Man čia labai patinka ir norėčiau labiau integruotis į kultūrą, aplinkinių žmonių, draugų, sužadėtinės ir jos šeimos gyvenimą. Noriu, kad žmonės, kalbėdami su manimi, neprisitaikytų prie manęs, nors ir yra labai malonūs“, – pasakojo R. Schmitz.
Veiksmų planas „Drąsiai lietuviškai“ įgyvendinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų. 2026 metų miesto biudžete šiai programai skiriama 200 tūkst. eurų.
