Vilniaus regiono atliekų sistema 2025 metais: iššūkiai ir plėtros projektai

2025 metai Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemai tapo ir didelių iššūkių, ir esamos infrastruktūros plėtros laikotarpiu. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) atstovų teigimu, pagrindinis visos šalies mastu aptartas iššūkis sostinės regionui buvo balandį įvykęs didelio masto gaisras Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose. Nepaisant šio įvykio, pavyko sėkmingai tęsti investicijas į atliekų sistemos modernizavimą ir plėtrą.

2025 metų rugsėjo pabaigoje Vilniuje atidarytos dvi naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Kazlausko g. 1A ir Sausupio g. 9. Jose taip pat įrengtos dalijimosi daiktais stotelės „DĖK’ui“, kuriose gyventojai gali pratęsti daiktų gyvenimą ir dalytis nebenaudojamais, bet dar tinkamais, tvarkingais, veikiančiais daiktais su kitais.

Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles galima nemokamai pristatyti baldus, buitinę techniką, statybines ir kitas didelių gabaritų atliekas, kurių negalima išmesti į įprastus konteinerius. Dalijimosi daiktais stotelės „DĖK’ui“ tapo patogia vieta palikti nebereikalingus, tačiau geros būklės daiktus, kurie gali praversti kitiems, taip prisidedant prie atsakingo vartojimo ir žiedinės ekonomikos.

„Augantis gyventojų sąmoningumas ir kasmet didėjantys atliekų kiekiai aiškiai rodo, kad patogių atliekų surinkimo vietų poreikis Vilniuje yra itin didelis. Atidarius pirmąsias aikšteles, 2012 m. Vilniaus mieste buvo pristatyta vos 56 tonos didelių gabaritų atliekų, 2023 m. – 14 tūkst. tonų, o 2024 m. – net 15 tūkst. tonų. Atsidarius naujoms aikštelėms, sostinės gyventojams jau prieinamos 7 aikštelės“, – sako VAATC vadovas Paulius Martinkus.

Ši infrastruktūros plėtra yra svarbus žingsnis siekiant mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius, jų tvarkymo kaštus ir didinti perdirbimą.

2025 metų gegužę veiklą pradėjo ir dar viena didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Dieveniškėse (Šalčininkų rajone). Ji įkurta Geranionų g. 44A, greta nuotekų valymo įrenginių. Šalčininkų rajono savivaldybė pasirūpino patogiu gyventojų privažiavimu prie šios aikštelės.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse galima atvežti ir palikti išardytus baldus, buitinę techniką, perdirbimui į antrines žaliavas tinkamas atliekas – stiklą, plastiką, metalą, popierių, kartoną, statybines ir griovimo atliekas, taip pat lengvųjų automobilių, motociklų, motorolerių ir dviračių padangas.

VAATC atstovų teigimu, šiuo metu vyksta projektavimo ir kiti parengiamieji darbai tolesnei aikštelių plėtrai visame Vilniaus regione. Planuojama, kad per artimiausius kelerius metus bus atidarytos dar 8–9 naujos aikštelės tiek sostinėje, tiek kitose Vilniaus regiono savivaldybėse.

Sąvartyno infrastruktūros gerinimas: nuo kaupo uždengimo iki saulės elektrinių

2025 m. rugsėjį oficialiai pradėti Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno (Vidugirių k., Elektrėnų sav.) kaupo galutinio uždengimo darbai.

„Galutinis sąvartyno I ir II sekcijų kaupo uždengimas – strategiškai svarbus žingsnis užtikrinant tvarią atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione. Šis projektas padės mažinti aplinkos ir vizualinę taršą bei sudarys sąlygas planuoti tolimesnį teritorijos panaudojimą atsinaujinančios energetikos srityje“, – teigia VAATC direktorius Paulius Martinkus.

Planuojama, kad sąvartyno kaupo uždengimo darbai bus baigti 2026 metų rudenį. Uždaro sąvartyno kaupo ilgis siekia 530 m, plotis – apie 250 m, o maksimalus aukštis nuo žemės paviršiaus – 25 m. Uždengimo darbai apims apie 12 hektarų kaupo ploto, tai prilygsta maždaug 17 standartinio dydžio futbolo aikščių.

Vilniaus regioniniame nepavojingųjų atliekų sąvartyne tvarkomos tolimesniam apdorojimui netinkamos atliekos. Dabartinį kaupą sudarančios I ir II sekcijos artėja prie užpildymo ribos – nuo 2007 metų jose sukaupta apie 3,3 mln. tonų atliekų. Vadovaujantis sąvartyno eksploatavimo reikalavimais, užpildytos sekcijos turi būti uždaromos, o atliekos šalinamos naujai įrengtose sekcijose.

Galutinis sąvartyno sekcijų kaupo uždengimas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir pagerinti aplinkinių teritorijų gyventojų gyvenimo kokybę. Užbaigus darbus sumažės nemalonių kvapų sklaida, pagerės sąvartyno dujų surinkimas – tai leis efektyviau valdyti ir panaudoti išsiskiriančias dujas. Taip pat sumažės į sąvartyną patenkančių kritulių kiekis ir susidarančio filtrato apimtys.

VAATC primena, kad greta Kazokiškių kaimo esančio sąvartyno teritorijoje 2025 m. buvo įdiegtos papildomos saulės elektrinės galios – šiuo metu elektrinės galia siekia beveik 200 kW.

Be to, VAATC investuoja į aplinkos stebėseną – 2025 m. sausį įrengtos trys specialios oro kokybės monitoringo stotelės. Jų duomenys viešai skelbiami organizacijos interneto svetainėje. Tai svarbus sprendimas, padedantis fiksuoti esamą situaciją ir operatyviai priimti sprendimus, kad kvapų aplinkoje problemos būtų suvaldomos kuo kokybiškiau ir greičiau.

Investicijos į maisto atliekų apdorojimą

2025 metų pradžioje VAATC investavo į naują maisto atliekų apdorojimo technologiją ir perdavė Vilniaus MBA gamyklos įrenginių operatoriui naudoti pirmojo maisto atliekų apdorojimo linijos etapo įrangą. Naujus įrenginius sudaro oranžinių maišelių, į kuriuos dedamos maisto atliekos, išpakuotuvai (depakeriai), transporterių sistema ir nusodintuvas (seditankas).

Įrenginiuose oranžiniai maišeliai su maisto atliekomis maišomi su vandeniu ir sutrinami. Tolesniame procese oro sūkuriu iš gautos masės atskiriami plastikai ir kitos lengvos priemaišos, o likusi masė patenka į nusodintuvą. Šiame įrenginyje sunkios priemaišos – stiklo šukės, smulkūs akmenukai ar metalas – nusėda į dugną ir taip yra atskiriamos. Viduriniame sluoksnyje lieka skysta, apie 99 % švarumo organinė masė, tinkama komposto gamybai, biodujų gamybai arba kaip maistinė terpė musių lervų auginimui (naujo produkto gamybai).

Perdavus įrangą operatoriui, buvo sutarta ir nauja maisto bei virtuvės atliekų apdorojimo kaina. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Vilniaus regiono gyventojams ji yra mažiausia Lietuvoje ir siekia 15 eurų už tonos tokių atliekų sutvarkymą.

Visuomenės įpročių tyrimai ir MBA statistika rodo, kad nuo maisto atliekų rūšiavimo pradžios Vilniaus regiono gyventojai išmeta vis švaresnes atliekas. Vis daugiau žmonių maisto likučius atskiria į specialius oranžinius maišelius, o tai palengvina kitų atliekų paruošimą perdirbimui.

Pagrindinis iššūkis – gaisras Vilniaus MBA įrenginiuose

Vienas didžiausių 2025 metų iššūkių visai Vilniaus regiono atliekų sistemai buvo balandžio pabaigoje kilęs gaisras Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. Nors gaisrą bendromis tarnybų pajėgomis pavyko operatyviai likviduoti, VAATC perspėjo, kad visa sistema kurį laiką bus priversta veikti krizės režimu ir reikės skubių sprendimų padėčiai stabilizuoti.

„Stengėmės kuo greičiau sukurti alternatyvą gaisro paveiktai atliekų tvarkymo sistemai, kad nesutriktų mišrių komunalinių atliekų surinkimas iš gyventojų. Tik dėl sklandaus bendradarbiavimo su kitais atliekų tvarkymo centrais ir privačiais atliekų tvarkytojais vos per tris dienas pavyko atkurti apie 90 proc. atliekų rūšiavimo pajėgumų ir išvengti didesnės krizės“, – po gaisro likvidavimo teigė VAATC vadovas Paulius Martinkus.

VAATC valdomuose Vilniaus MBA įrenginiuose rūšiuojamos mišrios komunalinės ir maisto atliekos iš visų aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių. Per metus šiuose įrenginiuose, kuriuos eksploatuoja įmonė „Energesman“, išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų atliekų: perdirbimui nukreipiamos atrinktos plastiko, popieriaus ir metalo atliekos, tvarkomos maisto ir virtuvės atliekos, o likusi dalis nukreipiama į Vilniaus kogeneracinę jėgainę energijos gamybai.

Edukacijos centro statybos – investicija į visuomenės švietimą

Vienas iš strategiškai svarbių VAATC tikslų – visuomenės švietimas apie tinkamą atliekų rūšiavimą ir visos atliekų sistemos veikimą regione. Šiam tikslui pasiekti nuolat investuojama ne tik į komunikaciją nacionaliniu ir sostinės regiono lygiu, rengiamos įvairios edukacijos ir renginiai Vilniaus regione, bet ir statomas naujas edukacijos centras V. A. Graičiūno gatvėje Vilniuje.

Planuojama, kad šio pastato, kurio bendras plotas sieks apie 300 kv. m, įrengimas bus baigtas 2026 metų pavasarį. VAATC atstovai teigia, kad jame bus organizuojamos įvairios edukacinės veiklos skirtingoms amžiaus grupėms.

„Periodiškai atliekame visuomenės nuomonės tyrimus, siekdami suprasti pagrindinius su rūšiavimu susijusius iššūkius mūsų regione ir gyventojų nuostatas šia tema. Suprantame, kad nors absoliuti dauguma mūsų šalies ir sostinės regiono gyventojų pasisako už rūšiavimą ir palaiko šią idėją, daugeliu atvejų dar trūksta žinių, kaip rūšiuoti teisingai ir tai daryti nuolat savo buityje. Tikime, kad šią situaciją padės keisti nauja edukacinė infrastruktūra, kurios pagrindinis tikslas – suburti įvairias auditorijas, edukuoti ir įtraukti į gilesnį atliekų sistemos veikimo pažinimą“, – sako VAATC vadovas Paulius Martinkus.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) yra didžiausia regioninė atliekų tvarkymo įmonė Lietuvoje. Ji aptarnauja daugiau kaip 878 tūkst. Vilniaus regiono gyventojų Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų, Elektrėnų ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Bendrovės veikla orientuota į atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimą ir tobulinimą bei gyventojų edukaciją.