Valstybinę žemę ištaškė į kairę ir dešinę: kyla klausimų, kas iš tikrųjų pasidalijo 53 mln. eurų
2025 metais už valstybinės žemės pardavimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 53,3 mln. eurų. Tai 11,1 mln. eurų daugiau nei 2024 metais. Iš šios sumos 32,2 mln. eurų pervesta į valstybės biudžetą, o 21,1 mln. eurų – į savivaldybių biudžetus.
„2025 m. įveiklinome beveik 22,5 tūkst. hektarų valstybinės žemės – tai beveik 3 tūkst. hektarų daugiau nei 2024 metais.
Tokių rezultatų pavyko pasiekti intensyviai bendradarbiaujant su savivaldybėmis, kurios patikėjimo teise valdo valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose, pavyzdžiui, organizuodamos žemės pardavimo aukcionus. Šio darbo rezultatus jaučia ir pačios savivaldybės – jų biudžetų įplaukos iš valstybinės žemės 2025 metais buvo 32 proc. didesnės nei 2024 metais“, – metų rezultatus apibendrina Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Gabrielė Valentaitė.
Valstybinės žemės įveiklinimas – tai žemės pardavimas arba nuoma, siekiant užtikrinti, kad ji būtų naudojama ir generuotų įplaukas į valstybės bei savivaldybių biudžetus.
Tokie sprendimai galimi tik suformavus ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus valstybinės žemės sklypus, todėl žemės sklypų formavimas išlieka viena pagrindinių Nacionalinės žemės tarnybos veiklos krypčių.
2025 metais žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo suprojektuoti ir patvirtinti 17 137 nauji valstybinės žemės sklypai. Neįregistruotos valstybinės žemės plotas per metus sumažėjo 32,6 tūkst. hektarų ir metų pabaigoje sudarė 547,8 tūkst. hektarų.
