Vadinama tikra ilgaamžių sriuba: šis lietuviams puikiai žinomas patiekalas daro stebuklus

Tradiciniai lenkiški pietūs dažnai prasideda sriuba, o po jos seka antrasis patiekalas. Vis dėlto šiandien pirmasis patiekalas vis dažniau iškrenta iš kasdienio meniu – dažniausiai dėl laiko stokos. Tai gaila, nes sriubos turi daug privalumų: jos sočios, padeda palaikyti skysčių balansą, o dėl daržovių gausos organizmą aprūpina vitaminais ir mineralais.

Ky­la klausimas: kuri sriuba galėtų būti vadinama lenkiška ilgaamžiškumo sriuba? Pasirodo, pretendenčių yra ne viena. Kai kurios iš jų gali būti ypač palankios širdžiai ir bendrai savijautai.

Pasaulio sveikatos organizacija yra skelbusi ilgiausiai gyvenančių šalių reitingus. Sąrašuose dažnai minimos tokios valstybės kaip Japonija, taip pat Singapūras, Šveicarija, Italija ar Ispanija. Vieno stebuklingo ilgaamžiškumo recepto nėra – svarbūs ir genetiniai veiksniai, ir gyvenimo būdas. Vis dėlto mityba čia atlieka reikšmingą vaidmenį, nes būtent su maistu gauname organizmui reikalingas medžiagas, galinčias prisidėti prie geresnės širdies ir kraujotakos sistemos būklės.

Kasdienėje mityboje ypač vertingi švieži vaisiai ir daržovės, taip pat produktai, kuriuose yra omega riebalų rūgščių – jos svarbios širdžiai, smegenims ir kitiems organams. Nors lenkai nėra priskiriami prie ilgaamžių tautų, jų virtuvėje netrūksta patiekalų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Vieni jų – sriubos, kurios aprūpina maistinėmis medžiagomis ir padeda palaikyti tinkamą organizmo hidrataciją, o tai svarbu smegenų, inkstų, kepenų ir širdies veiklai.

Sriubos gali sušildyti, būti lengvai virškinamos, skatinti žarnyno veiklą ir prisidėti prie sklandesnio nervų bei imuninės sistemų darbo. Vis dėlto ne kiekviena sriuba automatiškai yra sveika – daug lemia sudėtis ir gaminimo būdas.

Viena dažnai minima alternatyva – agurkinė sriuba su raugintais agurkais. Raugintos daržovės siejamos su teigiamu poveikiu žarnynui, kuris neretai vadinamas „antrojo smegenų“ centru. Žarnyne vyksta svarbūs virškinimo procesai, taip pat su juo glaudžiai siejama ir imuninės sistemos veikla.

Kad agurkinė būtų palankesnė sveikatai, rekomenduojama ją virti ant pačių pasigaminto daržovių sultinio. Pagrindui tinka tradicinės sriubų daržovės, o vėliau galima įdėti stambiai tarkuotų raugintų agurkų ir šiek tiek jų sulčių.

Kita kandidatë – pupelių sriuba. Pupelės yra baltymų šaltinis, o baltymai būtini audinių atsinaujinimui ir bendrai organizmo būklei. Be to, pupelėse gausu skaidulų, kurios palaiko žarnyno peristaltiką, gali prisidėti prie geresnės savijautos ir, kai kuriais atvejais, padėti mažinti vadinamojo blogojo cholesterolio pasisavinimą. Perteklinis jo kiekis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Norint, kad pupelių sriuba būtų mažiau kaloringa, riebų šoninę ar dešrą galima keisti prieskoniais – pavyzdžiui, nedideliu kiekiu rūkytos paprikos, kuri suteikia sodresnį skonį be papildomų riebalų.

Dar vienas populiarus pasirinkimas – pomidorų sriuba. Pomidoruose yra likopeno – stipraus antioksidanto, siejamo su apsauga nuo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat manoma, kad likopenas gali būti naudingas širdžiai ir kraujotakos sistemai.

Likopeno daugiau yra kuo raudonesniuose pomidoruose, o taip pat ir pomidorų produktuose – tyrėse, konservuotuose pomidoruose ar koncentratuose. Įdomu tai, kad terminis apdorojimas ir nedidelis riebalų kiekis (pavyzdžiui, alyvuogių aliejus) gali padidinti likopeno įsisavinimą net iki 10 kartų.