Dauguma dyzelinių automobilių vairuotojų šią piktogramą mato kasdien, tačiau retas į ją atkreipia dėmesį. Kaitinimo žvakių lemputė – prietaisų skydelyje rodoma būdinga spiralė – užsidega įjungus degimą ir užgęsta, kai variklis pasiruošęs užsivesti. Šiuolaikiniuose automobiliuose tai trunka vos akimirką. Bėdos prasideda tuomet, kai lemputė ima mirksėti arba apskritai neužgęsta.
Dar 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose kaitinimo žvakių pašildymas prieš užvedimą reikalavo kantrybės: vairuotojas turėdavo pasukti raktelį į degimo padėtį ir laukti net iki minutės, kol indikatorius užges. Tik tada būdavo galima užvesti variklį. Kai kuriuose senesniuose automobiliuose tam net buvo atskiras mygtukas. Dabar šis procesas vyksta automatiškai.
Dyzelinis variklis nuo benzininio skiriasi tuo, kad jame nėra uždegimo žvakių. Dyzelino ir oro mišinys užsidega savaime dėl aukštos temperatūros, kuri susidaro suspaudžiant orą cilindre. Kad įvyktų savaiminis užsidegimas, degimo kameroje turi būti pasiekta maždaug 800–900 laipsnių Celsijaus temperatūra.
Kai variklis šaltas, ypač kai lauko temperatūra artima nuliui ar žemesnė, vien suspaudimo sukuriamos šilumos gali nepakakti. Todėl kiekviename cilindre įrengta kaitinimo žvakė: ji įkaista nuo elektros srovės ir padeda pakelti oro temperatūrą degimo kameroje iki lygio, reikalingo savaiminiam užsidegimui.
Šiuolaikinės kaitinimo žvakės reikiamą temperatūrą pasiekia per 1–2 sekundes, todėl moderniuose dyzeliuose su tiesioginiu įpurškimu jų pašildymas prieš užvedimą praktiškai nepastebimas. Daugelyje automobilių sistema pradeda šildyti žvakes dar atidarius duris ar įkišus raktelį, tad iki paspaudžiant užvedimo mygtuką variklis jau būna pasiruošęs darbui.
Jei spiralės lemputė po degimo įjungimo dega kelias sekundes ir užgęsta, viskas gerai. Tačiau mirksėjimas važiuojant arba nuolatinis švietimas net ir įšilus varikliui rodo gedimą, kuris nebūtinai tiesiogiai susijęs su pačiomis kaitinimo žvakėmis.
Daugelyje automobilių mirksinti spiralė atlieka universalaus įspėjimo apie variklio ar pavaros sistemos problemas funkciją. Priežastys gali būti sugedęs išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas (EGR), užsikimšęs kietųjų dalelių filtras (DPF), akceleratoriaus pedalo padėties daviklio gedimas, DPF slėgio skirtumo daviklio sutrikimai ar išmetamųjų dujų temperatūros daviklio problemos.
Mirksint indikatoriui automobiliu dažniausiai dar įmanoma važiuoti, tačiau į servisą reikėtų užsukti kuo greičiau. Ignoruojant signalą ir toliau eksploatuojant automobilį, rizikuojama sugadinti gerokai brangesnius komponentus – jų remontas gali kainuoti daug kartų daugiau nei pradinio gedimo pašalinimas.
Gamintojai paprastai nenurodo griežto kaitinimo žvakių keitimo intervalo, nes jų tarnavimo laikas labiausiai priklauso nuo eksploatacijos pobūdžio, o ne nuo ridos. Automobiliai, kuriais dažnai važinėjama trumpais atstumais ir variklis nuolat užvedamas bei gesinamas, žvakes „suvalgo“ greičiau nei tie, kurie daugiausia rieda ilgesniais maršrutais, kai variklis ilgai dirba optimaliomis sąlygomis.
Apytikriai kaitinimo žvakės tarnauja apie 100 tūkst. km ar daugiau. Pirmasis susidėvėjimo požymis – sunkesnis užvedimas šaltu oru, ypač kai temperatūra žemesnė nei nulis. Variklis ilgiau suka, pirmas kelias sekundes dirba nelygiai arba prireikia kelių bandymų užvesti. Vis dėlto verta prisiminti, kad užvedimo problemų gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, silpnas akumuliatorius ar sutrikimai kuro sistemoje, todėl rekomenduojama diagnostika servise.
Kiekvienas dyzelinio variklio cilindras turi po vieną kaitinimo žvakę, tad keturių cilindrų variklyje keičiamos keturios. Viena žvakė kainuoja maždaug 9–18 eurų, o komplektas – apie 36–73 eurus. Darbo kaina servise gali siekti apie 136–272 eurus (priklausomai nuo modelio ir žvakių prieinamumo), nes kai kuriuose varikliuose jų išmontavimą apsunkina kiti variklio skyriaus elementai.
