Universiteto diplomas praranda savo galią: milijonai jaunų žmonių susiduria su skaudžia realybe

Visame pasaulyje daugėja jaunų žmonių, kurie baigę universitetą neranda darbo arba dirba gerokai žemiau savo kvalifikacijos. Tuo pat metu darbdaviai skundžiasi, kad trūksta tinkamų specialistų. Kyla klausimas: ar universitetinis diplomas dar yra patikima investicija į ateitį?

Spaudimas ypač ryškus Azijoje. Šią vasarą Kinijoje universitetus baigs apie 12,7 milijono jaunų žmonių, Indijoje – dar apie 10 milijonų. Tačiau abiejose šalyse ekonomikos augimas lėtėja, o pradinių pareigų skaičius mažėja. Dalis Indijos absolventų atvirai svarsto, ar neverčiau atidaryti nedidelį verslą nei brangiai studijuoti ir vis tiek likti be darbo.

„Baigiau magistrantūrą ir matau, kaip doktorantūros studentai meta mokslus, nes nemato perspektyvų“, – pasakojo viena Indijos studentė. Kitas pridūrė, kad draugai atsisako studijų planų ir renkasi mažus verslus, nes studijos tampa per brangios ir nebeatrodo prasminga investicija.

Kinijoje jaunimo nedarbas taip pat aukštas. Sulėtėjęs ekonomikos augimas ir dirbtinio intelekto diegimas verčia darbdavius mažinti pradinio lygio pareigų skaičių. Atsirado net savotiškas „apsimetamo darbo“ reiškinys, kai diplomuoti jaunuoliai dienas leidžia bendradarbystės erdvėse, imituodami užimtumą, nors realiai yra bedarbiai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertas Andreasas Schleicheris pabrėžia, kad problema – ne vien darbo vietų trūkumas, bet ir ryškus įgūdžių nesutapimas. „Matome vis daugiau jaunų absolventų, kuriems sunku rasti tinkamą darbą, nors darbdaviai sako nerandantys žmonių su jiems reikalingais įgūdžiais“, – sakė jis.

Viena iš reakcijų – aukštojo mokslo sistemos pertvarka. Kinija skatina studijas technologijų, inžinerijos, gamtos mokslų srityse ir riboja humanitarinių programų plėtrą. Panašios tendencijos pastebimos ir kitur: siekiama, kad universitetų siūlomos programos labiau atitiktų darbo rinkos poreikius.

Greta tradicinių studijų vis labiau populiarėja profesinis mokymas ir praktinis rengimas. Statybos, inžineriniai, techniniai darbai ar slauga dažnai greičiau nuveda į realų uždarbį nei teorinės universitetinės programos. Nors atlyginimai po profesinio mokymo neretai mažesni, tokia kryptis suteikia aiškesnį ir greitesnį kelią į darbo rinką.

Kita ryški tendencija – mikro kvalifikacijos. Vis daugiau jaunų žmonių renkasi trumpus, konkrečius kursus ir sertifikatus, o ne ilgas ir brangias studijų programas. Didelės technologijų bendrovės pereina prie „įgūdžių pirmiausia“ samdymo: pirmiausia vertinama, ką žmogus moka ir gali sukurti, o diplomas tampa tik papildomu privalumu.

Pats A. Schleicheris pripažįsta, kad šiuolaikinėje rinkoje nebūtų tikras, ar rinktis ilgas akademines studijas, ar mokymąsi darbo vietoje. Jis pabrėžia, jog svarbiausia tampa gebėjimas nuolat mokytis ir prisitaikyti. Dirbtinis intelektas perima rutinines užduotis, todėl vertingiausi tampa žmonės, kurie gali greitai įgyti naujų kompetencijų, dirbti kūrybiškai ir tarpdiscipliniškai.

Ši transformacija verčia jaunus žmones kitaip planuoti karjerą. Universitetas išlieka svarbus kelias, tačiau nebe vienintelis. Vis daugiau reikšmės įgauna lankstūs mokymosi būdai, praktika ir reali darbo patirtis, o diplomas tampa tik vienu iš daugelio įrodymų, ką iš tiesų sugeba žmogus.