Sveika žuvis ar sunkiųjų metalų kokteilis? Specialistai atskleidė, kurias rūšis rinktis saugiausia
Žuvis kasdienėje mityboje vertinama dėl didelio omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D ir jodo kiekio. Vis dėlto, pasak ekspertų, norint maksimaliai pasinaudoti jos nauda, svarbu rinktis rūšis, kuriose mažiausiai susikaupia sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, kadmio ir švino.
Specialistai pabrėžia, kad saugiausias pasirinkimas dažnai yra mažesnės žuvys, kurių gyvenimo ciklas trumpesnis. Tokios žuvys paprastai nespėja sukaupti toksinų tiek, kiek didelės ir ilgai gyvenančios rūšys.
„Kad sumažintumėte riziką suvartoti gyvsidabrio, kadmio ar švino, geriausia rinktis smulkesnes, trumpiau gyvenančias žuvis, pavyzdžiui, silkes, šprotus ar sardines“, – teigiama publikacijoje.
Taip pat kaip geras pasirinkimas įvardijama balta žuvis – menkė, polokas ir jūrinė lydeka. Šios rūšys laikomos saugiu baltymų šaltiniu ir dažnai rekomenduojamos kaip alternatyva riebesnėms ar didesnėms žuvims.
Tuo pačiu įspėjama itin atsargiai vertinti dideles plėšriąsias žuvis, esančias maisto grandinės viršūnėje. Tokios žuvys kaip tunas, kardžuvė ar ryklys dėl mitybos ir ilgesnio gyvenimo dažniau sukaupia didžiausias kenksmingų medžiagų koncentracijas.
Ekspertai taip pat nerekomenduoja dažnai rinktis pangasijų ir tilapijų. Teigiama, kad jos neretai atkeliauja iš masinių ūkių užterštuose Azijos regionuose ir pasižymi mažesne maistine verte.
Pasak specialistų, viena geriausių strategijų – mitybos įvairovė ir patikimų šaltinių pasirinkimas. Ypatingas dėmesys rekomenduojamas žuviai iš Atlanto vandenyno vandenų, nes tokiose zonose dažnai fiksuojami geresni švaros ir maistinės vertės rodikliai.
Publikacijoje primenama, kad sunkieji metalai žuvų mėsoje gali kelti rimtą grėsmę sveikatai, nes šios medžiagos linkusios kauptis organizme ir jų poveikis dažnai pasireiškia tik po daugelio metų.
„Vienas pavojingiausių elementų yra gyvsidabris, ypač jo organinė forma, kuri pasižymi stipriu neurotoksiniu poveikiu ir gali sukelti ilgalaikius nervų sistemos pažeidimus, koordinacijos sutrikimus bei pažintinių funkcijų silpnėjimą. Tai ypač kritiška vaisiaus vystymosi laikotarpiu ir mažiems vaikams“, – pažymima publikacijoje.
Taip pat akcentuojama švino žala – jis neigiamai veikia kraujotakos sistemą ir inkstus, gali prisidėti prie hipertenzijos, mažakraujystės, taip pat dėmesio ir atminties problemų.
„Savo ruožtu ilgalaikis kadmio poveikis pirmiausia siejamas su inkstų pažeidimo rizika ir kaulų struktūros silpnėjimu, dėl ko jie tampa trapesni. Be to, šis elementas laikomas turinčiu galimą kancerogeninį poveikį“, – rašoma straipsnyje.
Ekspertai pabrėžia, kad šių medžiagų poveikis klastingas: neigiamos pasekmės dažnai nepastebimos iš karto, o išryškėja tik po ilgesnio laiko, kai teršalai sistemingai patenka į organizmą su užterštu maistu.
