Sustabdyta pavojinga operacija kaimynystėje: Rusija bandė sutrikdyti svarbios elektrinės darbą

Švedija 2025 metų viduryje sustabdė prorusišką kibernetinę ataką prieš šiluminę elektrinę, trečiadienį pranešė šalies vyriausybė. Pasak pareigūnų, už šios operacijos stovėjęs veikėjas yra siejamas su Rusijos žvalgyba.

Rimtesnių padarinių pavyko išvengti, teigė civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas.

„Švedijos saugumo tarnyba tyrė šį atvejį ir sugebėjo nustatyti už jo stovintį veikėją, turintį ryšių su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis“, – žurnalistams sakė C.-O. Bohlinas.

Ministras naujienų agentūrai AFP nurodė, kad ataka žlugo todėl, jog suveikė taikomos saugumo priemonės.

Nedetalizuodamas jis teigė, kad atakos tikslas buvo sutrikdyti šilumą tiekiančio objekto veiklą.

„Šis incidentas parodo, kad susiduriame su priešišku veikėju, kuris nedvejodamas siekia sukelti fizinius sutrikimus, prilygstančius mūsų infrastruktūros sabotažui“, – pridūrė ministras.

Pasak C.-O. Bohlino, elektrinė buvo įsikūrusi vakarinėje Švedijos dalyje.

Jis pabrėžė, kad kibernetinės grėsmės Švedijos interesams išaugo po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, prasidėjusios 2022 metų vasarį, kai Maskva ėmė dažniau taikytis į šalis, remiančias Ukrainą.

„Tai rodo pasikeitusį, labiau rizikingą ir neatsargesnį Rusijos elgesį, kuris gali turėti visuomenei itin žalingų pasekmių“, – sakė C.-O. Bohlinas, pridurdamas, kad Švedijos vyriausybė šiuos pokyčius vertina „labai rimtai“.

„Mūsų parama Ukrainai išlieka tvirta“, – pabrėžė jis.

Daugiau sudėtingumo

C.-O. Bohlinas taip pat atkreipė dėmesį, kad užpuolikai vis rečiau apsiriboja vien tik paslaugos trikdymo (DDoS) atakomis, kai sistemos užtvindomos didžiuliais srautais, o vis dažniau taikosi į vadinamąsias operacines technologijas (OT), kurios valdo infrastruktūrą.

„Tai valdymo sistemos, kurios dažnai užtikrina fizinių funkcijų veikimą įvairiose srityse, o užpuolikai bando jas sunaikinti, kompromituoti arba sutrikdyti“, – AFP sakė ministras.

„KTH“ Karališkojo technologijos instituto profesorius Pontusas Johnsonas aiškino, kad DDoS atakos paprastai yra gana nesudėtingos, o bandymai įsilaužti į OT sistemas reikalauja gerokai aukštesnio pasirengimo.

„Čia nepakanka tiesiog siųsti srautą į sistemą – ieškoma pažeidžiamumų, kad būtų galima patekti į vidų ir vėliau daryti poveikį“, – sakė P. Johnsonas.

„Tam reikia kur kas labiau kompetentingo užpuoliko“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad dirbtinio intelekto naudojimo augimas tokių atakų rengimą taip pat gali palengvinti.

Pasak profesoriaus, taikymasis į OT sistemas yra pavojingesnis ir dėl to, kad, skirtingai nei atakuojant, pavyzdžiui, interneto svetainę, šios sistemos tiesiogiai valdo procesus „fiziniame pasaulyje“.

Tokios atakos, anot jo, gali atverti kelią sutrikdymams elektros tinkle, geležinkeliuose ir kitose kritinėse srityse.

C.-O. Bohlinas pabrėžė, kad Švedijai svarbu viešinti patiriamas grėsmes – taip siunčiamas signalas, jog valstybė mato vykdomas atakas.

„Tai darome ir tam, kad nuolat didintume visuomenės sąmoningumą, stiprintume kibernetinį saugumą bei bendrą atsparumą, taip pat galėtume veikti solidarizuodamiesi su sąjungininkais ir partneriais“, – sakė ministras.