Kraujažolė paprastoji (Achillea millefolium), dažnai vadinama ir krwavniku, – vienas dėkingiausių daugiamečių augalų, reikalaujantis nedaug priežiūros, tačiau suteikiantis labai daug naudos. Ji puošia gėlynus visą vasarą, traukia bites ir drugius, gerai žiemoja ir gali būti sėjama net žiemą. Toliau – kaip ir kodėl verta ją auginti, kokias veisles rinktis ir kaip tinkamai prižiūrėti.
Paprastoji kraujažolė – vietinė daugiametė astrinių (Asteraceae) šeimos žolė, natūraliai auganti pievose, pakelėse, lauko rėžiuose, miškų pakraščiuose ir apleistose vietose visoje Europoje. Augalas užauga 20–100 cm aukščio, turi stačią, šakotą stiebą ir plunksniškai skaldytus lapus.
Kraujažolė žydi nuo birželio iki rugsėjo–spalio. Žydėjimo metu ji pasipuošia plokščiais žiedynais – skydabazdžiais, sudarytais iš daugybės smulkių graižinių žiedų. Priklausomai nuo veislės, žiedai dažniausiai būna balti arba rožiniai. Tai vertingas nektaro šaltinis daugeliui apdulkintojų, ypač bitėms.
Kaip vietinis augalas, paprastoji kraujažolė yra puikiai prisitaikiusi prie Lietuvos klimato sąlygų. Be papildomos priežiūros ji gerai ištveria ir žiemos šalčius, ir vasaros karščius. Natūralioje aplinkoje kraujažolės sėklos plinta maždaug nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens: iš nudžiūvusių žiedynų išbyra smulkios sėklos (riešutėliai), kurioms būtinas stratifikacijos procesas. Augalas dažnai toliau plinta ir žiemą. Kraujažolė taip pat plečiasi vegetatyviškai – požeminiais šakniastiebiais ir atžalomis.
Dėl šių savybių kraujažolę galima sėti žiemą (gruodžio–sausio mėnesiais), išnaudojant žemas temperatūras natūraliai sėklų stratifikacijai. Sėklas galima berti tiesiai į dirvą – išbarstyti ant paruošto ploto saulėtoje vietoje ir lengvai įspausti į žemę. Šaltesniuose Lietuvos regionuose tinka sėti į uždarus indus su drenažo ir vėdinimo angomis ir laikyti juos lauke, kad sėklos sudygtų natūraliai, o daigai vėliau būtų persodinti į nuolatinę vietą.
Žiemą galima sodinti ir kraujažoles su atviromis šaknimis. Prieš sodinimą šaknys apie valandą pamirkomos vandenyje, tuomet augalas sodinamas saulėtoje, lengvoje dirvoje, į duobutę, kuri pločiu maždaug dvigubai didesnė už šaknų gumulą.
Įdomios kraujažolės veislės
Gražiausios paprastosios kraujažolės veislės, kurias verta pasisodinti sode:
‘Paprika’ – ryškiai raudoni žiedynai su geltonu centru, užauga iki 60 cm aukščio. Labai dekoratyvi, puikiai tinka saulėtoms gėlynų lysvėms, gausiai žydi nuo birželio.
‘Lilac Beauty’ – alyviškai rožiniai skydabazdžiai žiedynai, kompaktiškas 60–75 cm aukščio kerelis, tamsiai žali plunksniški lapai. Medingas, sausrai ir ligoms atsparus augalas, ypač tinkamas apdulkintojams.
‘Cerise Queen’ – rožiniai–raudoni žiedai, apie 60 cm aukščio augalas, suformuojantis tankius žiedynus. Lengvai auginama sausose dirvose, ilgai žydi.
‘Apple Blossom’ – dviejų spalvų, baltai rožiniai, laikui bėgant spalvą keičiantys žiedai. Užauga 60–70 cm aukščio, atspari šalčiui ir sausrai, puikiai tinka žydinčioms pievoms.
‘Red Beauty’ – rožiniai–raudoni žiedynai, 40–60 cm aukščio, krūmiškos formos augalas. Gausiai žydi birželį–liepą, o po nugenėjimo gali pakartotinai pražysti.
‘Kelwayi’ – karmino raudonumo žiedai, 60–80 cm aukščio augalas, sudarantis tankius skydabazdžius žiedynus. Ilgai žydi vasarą, atspari sausrai ir šalčiui, labai dekoratyvi saulėtose gėlynų lysvėse.
Kaip auginti kraujažolę sode?
Paprastoji kraujažolė – nereikli daugiametė gėlė, geriausiai auganti saulėtoje vietoje. Ten ji žydi gausiausiai ir ilgiausiai. Toleruoja ir lengvą pusšešėlį, tačiau pilna saulė suteikia geriausią žydėjimą. Dirva turėtų būti pralaidi vandeniui, lengva ir vidutiniškai derlinga, neutralaus arba silpnai šarminio pH. Reikėtų vengti užmirkstančių, sunkių molingų ir stipriai rūgščių dirvų.
Jaunas kraujažoles sausros metu galima saikingai palieti, tačiau suaugę augalai gerai pakelia sausrą ir dažniausiai papildomo laistymo nereikalauja, išskyrus labai ilgus sausringus periodus. Pavasarį verta patrumpinti per žiemą nudžiūvusius stiebus ir pašalinti peržydėjusius žiedynus – taip skatinamas ilgesnis ir gausesnis žydėjimas.
