Tvarkant kiemą ar sodą po medžių ir krūmų genėjimo dažnai lieka nemažai šakų. Jas sudeginti gali atrodyti paprasčiausia, tačiau Lietuvoje tam taikomi aplinkosaugos reikalavimai. Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos jie dar pasikeitė.
Nauja tvarka ypač aktuali miestų, miestelių, kurortų ir sodų bendrijų gyventojams. Šiose teritorijose surinktų augalų deginimas iš esmės draudžiamas. Vis dėlto tam tikrais atvejais sumedėjusioms augalų dalims, pavyzdžiui, šakoms, numatytos išimtys.
Už taisyklių nepaisymą galima sulaukti ir baudos. Už netinkamą surinktų augalų deginimą gyventojui gresia nuo 30 iki 230 eurų. Deginant nenupjautus ar nesurinktus augalus bauda gali siekti nuo 50 iki 300 eurų.
Nuo 2026 metų gegužės taisyklės pasikeitė
Nuo gegužės 1 dienos išplėstas teritorijų, kuriose ribojamas augalų deginimas, sąrašas. Į jį patenka miestai, miesteliai, kurortai ir kurortinės teritorijos. Apribojimai taikomi ir už miestų ribų esančioms mėgėjų sodų bendrijoms.
Pokyčiais siekiama mažinti oro taršą ir dūmų poveikį žmonių sveikatai. Todėl savo sklype turėti šakų dar nereiškia, kad jas galima tiesiog sukrauti ir padegti. Pirmiausia reikia įvertinti, kur yra sklypas ir kokios taisyklės jam taikomos.
Šakoms palikta svarbi išimtis
Naujos taisyklės nereiškia visiško draudimo deginti bet kokias šakas. Miesteliuose ir sodų bendrijose leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų dalių. Vienu metu jų kiekis negali viršyti vieno kubinio metro erdmetrio.
Kaimuose ir viensėdžiuose taip pat gali būti leidžiama deginti sumedėjusias augalų dalis. Tačiau savivaldybės turi teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus ar deginimą uždrausti. Todėl prieš kuriant laužą verta pasitikrinti būtent savo savivaldybės tvarką.
Už netinkamą deginimą – iki 230 eurų
Administracinių nusižengimų kodeksas numato konkrečią atsakomybę už surinktų augalų deginimą pažeidžiant reikalavimus. Fiziniam asmeniui už tokį pažeidimą gresia nuo 30 iki 230 eurų bauda. Atsakingiems juridinių asmenų atstovams ji siekia nuo 60 iki 300 eurų.
Griežčiau baudžiama už nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų deginimą. Gyventojui tokiu atveju gresia nuo 50 iki 300 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims ji gali siekti 120–350 eurų.
Gali tekti atlyginti ir žalą gamtai
Vien administracine bauda pažeidimas nebūtinai baigsis. Aplinkosaugininkai gali įvertinti, ar dėl deginimo buvo padaryta žala aplinkai. Jeigu ji nustatoma, pažeidėjui gali tekti papildomai ją atlyginti.
Atskira atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, kurie pastebi gaisrą, tačiau nesiima reikiamų veiksmų. Už priešgaisrinių priemonių nesiėmimą gresia 30–170 eurų bauda. Apie pavojingą gaisrą taip pat būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnyboms.
Laužas maistui ir šakų deginimas nėra tas pats
Šakas galima paruošti ir naudoti kaip kietąjį biokurą. Išdžiovintos šakos gali būti naudojamos šašlykinėje, grilyje, lauko ugniakure ar krosnyje. Tokiam paruoštam biokurui augalų deginimo lauko sąlygomis reikalavimai netaikomi.
Tačiau tai nereiškia, kad į šašlykinę galima suversti ką tik nugenėtų šakų krūvą. Kūrenama mediena turi būti sausa ir neužteršta pašalinėmis medžiagomis. Negalima deginti dažytos, lakuotos, impregnuotos ar kitaip chemiškai apdorotos medienos.
Šakas galima paversti naudingu mulčiu
Sveikų medžių ir krūmų šakas galima susmulkinti šakų smulkintuvu. Gautas skiedras galima berti aplink medžius, krūmus ar kitus sodo augalus. Toks mulčias padeda ilgiau išlaikyti dirvos drėgmę ir slopina piktžolių augimą.
Medienos skiedros ilgainiui suyra ir papildo dirvą organinėmis medžiagomis. Jas geriausia naudoti kaip paviršinį mulčio sluoksnį. Šviežių skiedrų dideliais kiekiais į pačią dirvą įmaišyti nerekomenduojama.
Smulkios šakelės tinka kompostui
Plonos šakelės gali būti panaudotos ir komposto krūvoje. Jos tampa vadinamąja rudąja medžiaga ir padeda subalansuoti nupjautą žolę bei kitas žaliąsias atliekas. Šakelės taip pat sukuria oro tarpelius ir neleidžia kompostui pernelyg susispausti.
Stambesnes šakas galima panaudoti pakeltų lysvių pagrindui. Mediena jose suyra lėtai ir padeda ilgiau išlaikyti drėgmę. Taip po sodo darbų likusi medžiaga panaudojama vietoje, o ne paverčiama atliekomis.
Vaismedžių šakas galima pasilikti
Sveikas ir gerai išdžiovintas vaismedžių šakas galima panaudoti kaip kurą. Tinkama mediena gali praversti ir turint rūkyklą. Svarbiausia įsitikinti, kad ji nebuvo apdorota dažais, lakais ar kitomis cheminėmis medžiagomis.
Dalį šakų galima palikti ir nuošalesnėje sodo vietoje. Nedidelė jų krūva gali tapti prieglobsčiu vabzdžiams ir smulkiems gyvūnams. Tačiau ją reikėtų laikyti saugioje vietoje, kad sausa mediena nekeltų papildomo gaisro pavojaus.
Sergančių šakų geriau nenaudoti
Kitaip reikėtų elgtis su ligų ar kenkėjų pažeistomis šakomis. Jas susmulkinus ir paskleidus sode galima kartu išplatinti ligų sukėlėjus ar kenkėjus. Todėl tokios medienos geriau nenaudoti mulčiui prie sveikų augalų.
Tokias atliekas galima perduoti savivaldybėje veikiančiai žaliųjų atliekų surinkimo sistemai. Jas taip pat galima pristatyti į tam skirtas atliekų priėmimo aikšteles. Konkrečios priėmimo sąlygos ir nemokamai priimami kiekiai skirtinguose Lietuvos regionuose gali skirtis.
Prieš deginant verta patikrinti savo savivaldybės taisykles
Taigi Lietuvoje nėra vienos taisyklės, kad savo sklype šakų deginti visada galima arba visada draudžiama. Reikalavimai priklauso nuo teritorijos, deginamų augalų ir jų kiekio. Kaimuose bei viensėdžiuose papildomų sąlygų gali nustatyti ir konkreti savivaldybė.
Svarbiausia žinoti ir realius baudų dydžius. Už netinkamą surinktų augalų deginimą gyventojui gresia 30–230 eurų, o už nesurinktų augalų deginimą – 50–300 eurų. Papildomai gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
Todėl po genėjimo likusių šakų nebūtina skubėti mesti į laužą. Jas galima susmulkinti, kompostuoti, panaudoti kaip kurą arba pristatyti žaliųjų atliekų tvarkytojams. Taip galima ne tik išvengti baudos, bet ir naudingai panaudoti tai, kas kitu atveju taptų atliekomis.
