Situacija miškuose darosi pavojinga: gyventojams siunčiamas svarbus perspėjimas

Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pasiekta IV miškų gaisringumo klasė, reiškianti aukštą gaisrų kilimo tikimybę. Tokiu laikotarpiu miško paklotė greitai išdžiūsta, todėl ugnis gali plisti nuo menkiausio liepsnos šaltinio.

Didžiausią pavojų sukuria sausos žolės, spyglių, samanų ir smulkių šakelių sluoksnis, kuris užsiliepsnoja greitai ir dega intensyviai. Esant vėjui, žiežirbos pernešamos toliau, o gaisras gali plėstis šuoliais.

Kokią žalą sukelia miškų gaisrai?

Miškų gaisrai naikina augaliją, pražudo gyvūnus, pažeidžia buveines ir ilgai atkurti besiregeneruojančias ekosistemas. Kartu nukenčia ir žmonių turtas, infrastruktūra bei rekreacinės teritorijos.

Gaisro metu į orą patenka dūmai ir teršalai, o smulkiosios dalelės gali pabloginti savijautą ir sukelti uždegimines reakcijas. Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys astma ar lėtinėmis plaučių ligomis.

Jei miškas užsidega šalia kelio, dūmai sumažina matomumą ir didina eismo įvykių riziką. Didesnio masto gaisrai gali trikdyti ir skrydžius, nes dūmų stulpai riboja matomumą bei keičia skrydžių maršrutus.

Dažniausios priežastys ir kaip jų išvengti

Dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargus žmonių elgesys: numestos neužgesintos nuorūkos, degtukai ar paliktas rusenantis laužas. Miške liepsnos šaltinius būtina užgesinti nedelsiant, nes sausos paklotės užtenka, kad ugnis išplistų per minutes.

Laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose laužavietėse, kai aplinka tam pritaikyta ir nėra stipraus vėjo. Paliekant laužavietę būtina įsitikinti, kad žarijos visiškai užgesintos, patikimiausia jas užpilti vandeniu arba užberti žemėmis.

Papildomą riziką kelia kibirkštys iš netvarkingų transporto priemonių, darbo įrankių ar išmetimo sistemų, ypač važiuojant per sausą žolę. Ankstyvą pavasarį gaisrai dažnai kyla ir deginant pernykštę žolę, o ugnis persimeta į miško pakraščius.

Ką daryti pamačius gaisrą?

Pastebėjus beįsiplieskiantį nedidelį gaisrą, pirmiausia įvertinkite savo saugumą ir vėjo kryptį. Jei liepsna nedidelė ir nėra pavojaus, ją galima bandyti užgesinti užplakant šakomis, drabužiu, užtrypiant ar užpilant vandeniu bei užberiant žemėmis.

Jei ugnies suvaldyti nepavyksta arba ji plinta, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir kuo tiksliau nurodykite vietą. Laukiant pagalbos svarbiausia pasitraukti į saugią vietą, vengti dūmų ir nebandyti rizikuojant sveikata gesinti išplitusio gaisro.

Kas draudžiama ir kokios baudos gresia?

Gaisringam laikotarpiui ypač svarbu vengti atviros ugnies ir veiksmų, galinčių sukelti kibirkštį: nekurti laužų neleistinose vietose, nemėtyti nuorūkų, nepalikti degių atliekų. Taip pat draudžiama deginti žolę, šiukšles ir kitas atliekas pavojingai arti miško, durpingų vietovių ar statinių.

Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 170 eurų. Miško naikinimas ar žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia gyventojams baudą nuo 560 iki 1 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.