Seimas antradienį svarstė Konstitucijos pataisą ir ją lydintį Rinkimų kodekso pakeitimo projektą, siūliusius leisti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų.
Šios iniciatyvos autoriaus socialdemokrato Tomo Martinaičio nuomone, įteisinus tokias nuostatas stiprėtų demokratija, būtų skatinamas jaunų žmonių pilietiškumas. Projekto rėmėjai manė, kad ypatingai šiais laikais svarbu neprarasti savo piliečių, įgalinti juos būti aktyviais, pilietiškais.
Visgi toks siūlymas sulaukė skirtingo parlamentinių komitetų vertinimo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė Konstitucijos pataisai, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pasiūlė ją atmesti.
Siūlomas teisinis reguliavimas, šio komiteto nuomone, galėjo turėti neigiamų pasekmių Konstitucijos stabilumui, kuri yra viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei.
Seimo VVSK atkreipė dėmesį į tai, kad projekte buvo išskiriami tik savivaldos rinkimai, tačiau nebuvo kalbama apie Seimo, Respublikos prezidento rinkimus.
„Pagal Konstituciją visi rinkimai yra vienodai svarbūs ir leidžiant balsuoti šešiolikmečiams tik savivaldos rinkimuose, sukuriama prieštara tarp teisinių normų: vienoje vietoje jie laikomi pakankamai brandūs balsavimui, kitoje – ne. Gali susidaryti įspūdis, kad savivaldos rinkimai yra mažiau reikšmingi nei nacionaliniai, o tai menkintų savivaldybių institucijų autoritetą. Pilietinės teisės turėtų būti universalios, o ne priklausyti nuo rinkimų tipo. Rinkimų teisė yra konstitucinė vertybė, todėl jos fragmentavimas (vieniems rinkimams taikant kitokį amžiaus cenzą) kuria teisinį nenuoseklumą“, – sakoma komiteto sprendime.
Jame taip pat pažymėta, kad visiško veiksnumo neįgijusiems asmenims suteikus balsavimo teisę anksčiau nei kitas svarbias teises ir pareigas, neturint pakankamai patirties, jų sprendimus galėjo lemti socialinės tendencijos, o ne racionali analizė, o tai galėjo padidinti populizmo ar manipuliacijos riziką.
Siekiant sudaryti sąlygas jaunuoliams kuo anksčiau įsitraukti į politinius procesus, Seimo VVSK nuomone, reikėjo tobulinti švietimo sistemą, sudaryti palankias sąlygas švietimo įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms pilietiškai ugdyti jaunuolių supratimą apie politines sistemas, ekonominius procesus ir ilgalaikes pasekmes, didinti jų atsparumą dezinformacijai ir įtraukti juos į demokratinius judėjimus.
Koks bus Seimo sprendimas dėl Konstitucijos pataisos kol kas buvo sudėtinga prognozuoti, nes jos dar laukė ilgos svarstymo procedūros Seime. Politikai abejojo, ar naujas Konstitucijos nuostatas pavyktų taikyti jau 2027 m. savivaldos rinkimams.
ELTA priminė, kad Konstitucijos pataisos turėjo būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime 2 kartus. Tarp šių balsavimų turėjo būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo buvo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.
Tuo metu Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad rinkimų teisę turėjo piliečiai, kuriems rinkimų dieną buvo sukakę 18 metų.
Rinkimų kodekse buvo numatyta, kad teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą turėjo nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną buvo sukakę 18 metų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
