Seimas pritarė nutarimui, kuriuo siūloma Valstybės kontrolei iki 2026 m. birželio 16 d. atlikti 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų, naudojamų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti, valstybinį auditą. Už tokį sprendimą balsavo 72 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė vienas parlamentaras.
Priimtame teisės akte pabrėžiama, kad šioje srityje valstybės biudžeto lėšos dažnai naudojamos skubos tvarka. Dalis prekių, paslaugų ir darbų įsigyjama taikant teisinio reguliavimo išimtis, supaprastintas pirkimų procedūras, pasitelkiant tarpininkus. Tokia praktika gali lemti didesnes įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų kainas.
Nutarime akcentuojama, kad viena iš esminių priemonių, didinančių viešųjų pirkimų efektyvumą, yra pirkimų centralizavimas. Tačiau pažymima, jog krašto apsaugos sistemos pažanga šioje srityje vyksta per lėtai – šiuo metu vis dar veikia daugiau kaip 70 perkančiųjų organizacijų.
Pastaraisiais metais šioms organizacijoms Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė ne kartą yra pateikusios reikšmingų pastabų dėl viešųjų pirkimų valdysenos ir pirkimų procesų trūkumų, kompetencijos stokos ir nepakankamų veiksmų šiai kompetencijai stiprinti.
Nutarime pabrėžiama, kad, nepaisant poreikio krašto apsaugos įsigijimus vykdyti operatyviai, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai, kartu užkertant kelią korupcijos rizikoms.
Audito metu Valstybės kontrolės prašoma atsakyti į šiuos klausimus:
- Ar krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos – įskaitant Gynybos resursų agentūrą prie Krašto apsaugos ministerijos ir Infrastruktūros valdymo agentūrą – 2021–2025 m. lėšas prekių, paslaugų ir darbų įsigijimui naudojo teisėtai, efektyviai ir rezultatyviai?
- Ar teisiniu reguliavimu nustatytos išimtys prekių, paslaugų ir darbų įsigijimui (neskelbiamos derybos, supaprastintos pirkimų procedūros ir kt.), decentralizuotas pirkimų organizavimas, šiam procesui skirti žmogiškieji ištekliai, jų kompetencija ir kitos susijusios aplinkybės užtikrino, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai, efektyviai ir rezultatyviai, taip pat ar pavyko išvengti tarpininkavimo, dėl kurio galimai padidėja įsigijimų kainos?
- Ar prekių, paslaugų ir darbų įsigijimus prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų funkcijos ir atsakomybės nustatytos tinkamai ir sudaro sąlygas šioms institucijoms laiku vykdyti šių įsigijimų kontrolę ir priežiūrą?
