Rezultatai gąsdina: vos 10 minučių su dirbtiniu intelektu žaloja jūsų mąstymą
JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkų grupė atliko tyrimą, kuriame aiškinosi, kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų mąstymą. Rezultatai, anot autorių, kelia nerimą. Jie paskelbti moksliniame darbe „AI assistance reduces persistence and hurts independent performance“ (Dirbtinio intelekto pagalba mažina atkaklumą ir kenkia savarankiškam rezultatui).
„Nustatėme, kad dirbtinio intelekto pagalba pagerina momentinį rezultatą, tačiau tai kainuoja brangiai kognityvine prasme“, – teigiama tyrime. Pasak mokslininkų, vos 10 minučių naudojantis DI priemonėmis daliai žmonių išsivysto priklausomybė nuo technologijos: kai ji atimama, prastėja atlikimo kokybė, ryškėja nuovargis ir perdegimo požymiai.
Tyrimas daugiausia dėmesio skyrė žmonėms, kurie DI naudoja „intensyvaus mąstymo“ užduotims – rašymui, programavimui ar naujų idėjų generavimui. Būtent šios veiklos šiandien laikomos vienomis dažniausių DI pritaikymo sričių.
Mokslininkai į eksperimentą įtraukė 350 JAV gyventojų. Jų buvo paprašyta spręsti uždavinius su trupmenomis. Pusei dalyvių atsitiktine tvarka buvo suteikta prieiga prie specializuoto pokalbių roboto, sukurto naudojant „OpenAI“ GPT-5, o kiti užduotis atliko be pagalbos. Įpusėjus testui, DI grupės dalyviams prieiga prie įrankio buvo atjungta.
Po atjungimo DI grupėje fiksuotas ryškus teisingų atsakymų sumažėjimas, taip pat daug atvejų, kai žmonės tiesiog nustojo bandyti. Panašus rezultatas – kai krenta ir atlikimo kokybė, ir atkaklumas – pasikartojo didesniame eksperimente su 670 dalyvių. Galiausiai mokslininkai atliko dar vieną bandymą su teksto suvokimo klausimais (o ne matematika), tačiau išvados išliko tos pačios.
„Kai iš žmonių atimamas dirbtinis intelektas, jie ne tik pateikia neteisingus atsakymus. Jie taip pat nebenori bandyti be DI. Žmonių atkaklumas krenta“, – sakė Kalifornijos universiteto asistentas profesorius Rachit Dubey, vienas tyrimo bendraautorių.
Jis taip pat perspėjo, kad spartus DI diegimas švietime gali sukurti „besimokančiųjų kartą, kuri nežinos, ką yra pajėgi pasiekti“, o tai, jo teigimu, ilgainiui gali susilpninti žmogaus inovacijų ir kūrybiškumo potencialą.
Tyrime DI naudojimas lyginamas su vadinamuoju „verdančios varlės“ efektu: ilgalaikis DI taikymas esą palaipsniui ardo motyvaciją ir atkaklumą, kurie būtini ilgalaikiam mokymuisi. Autorių teigimu, šie pokyčiai kaupiasi, o kai tampa akivaizdūs, juos gali būti sunku atstatyti.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia du svarbius niuansus. Pirma, tyrimas dar nėra recenzuotas. Antra, nustatytas ir nedidelis teigiamas aspektas: žmonėms, kurie DI naudojo kaip užuominų ar paaiškinimų šaltinį, o ne kaip priemonę „ištraukti“ gatavus atsakymus, sekėsi lengviau, kai pokalbių robotas buvo atjungtas.
Tai – tik vienas iš naujausių bandymų atsakyti į klausimą, ką DI daro mūsų pažinimui. Ankstesni darbai yra sieję DI naudojimą su didesniu nuovargiu tarp darbuotojų, kurie remiasi šiomis priemonėmis, o taip pat su tuo, kad tokie darbuotojai neretai ima dirbti daugiau ir ilgiau.
Švietimo srityje rezultatai kai kuriuose tyrimuose įvardijami dar ryškesni: DI naudojimas mokyklose siejamas su prastesne socialine ir intelektine raida, o mokiniai, kurie pernelyg remiasi pokalbių robotais, dažniau pasirodo prasčiau testuose.
