Renovacija parodė milžinišką skirtumą: už 60 kv. m buto šildymą mokėjo 213 ir 727 eurus

Daugiabučių gyventojus apie renovaciją dažniausiai priverčia galvoti dvi priežastys: didelės sąskaitos už šildymą ir nevienoda temperatūra skirtinguose kambariuose. Šiauliuose centralizuotą šilumą tiekianti bendrovė „Šiaulių energija“ palygino dviejų panašaus ploto butų išlaidas renovuotame ir nerenovuotame name.

Skaičiavimai atlikti 60 kvadratinių metrų butams per šaltąjį laikotarpį nuo 2025 metų spalio iki 2026 metų kovo. Remiantis pateiktais duomenimis, renovuotame name mokėjimai už šildymą siekė 213 eurų, o nerenovuotame name – 727 eurus.

Lyginant įmokas vienam kvadratiniam metrui, renovuotame name suma sudarė 3,55 euro, nerenovuotame – 12,12 euro. Tai reiškia, kad nerenovuoto daugiabučio gyventojams šildymas kainavo daugiau nei tris kartus brangiau nei renovuoto pastato gyventojams.

Kodėl renovacija sumažina sąnaudas?

„Šiaulių energija“ atstovai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda kompleksiniai sprendimai, o ne pavieniai remontai. Renovacijos metu dažniausiai modernizuojama šildymo sistema, keičiami radiatoriai, įrengiami temperatūros reguliatoriai, leidžiantys atskirai valdyti šilumą kiekviename kambaryje.

Praktikoje tai reiškia ne tik mažesnį šilumos suvartojimą, bet ir tikslesnį atsiskaitymą už realiai sunaudotą energiją. Kai kuriuose atnaujintuose namuose įrengiami šilumos davikliai, o rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, todėl mokesčiai gali būti skaičiuojami individualiau.

Renovacija paprastai apima ir pastato atitvarų atnaujinimą: apšiltinamas stogas bei sienos, keičiami langai ir lauko durys, sutvarkomos siūlės, šalčio tiltai ir kitos vietos, per kurias prarandama šiluma. Dėl to pastatas tampa šiltesnis žiemą ir mažiau linkęs perkaisti šiltuoju metų laiku.

Senų daugiabučių silpnos vietos

Pasak specialistų, ypač sovietinės statybos daugiabučiuose dideli šilumos nuostoliai susidaro ne tik per nusidėvėjusius langus ar duris. Šiluma gali „išeiti“ per įtrūkimus, ertmes, nesandarias jungtis, taip pat per mūro siūles, todėl vien šildymo sistemos reguliavimas be apšiltinimo dažnai neduoda tokio paties rezultato.

Prieš rengiant investicijų planą vertinama konkretaus namo būklė ir pasirenkamos priemonės, kurios geriausiai atitinka siekiamus sutaupymus. Silpnos vietos dažnai nustatomos apžiūrų metu, įskaitant patikras termovizoriumi, leidžiančias pamatyti, kur pastatas labiausiai praranda šilumą.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nepasirinkus renovacijos ilgainiui tenka vis daugiau investuoti į avarinį remontą ir nuolatinę senstančių sistemų priežiūrą. Kompleksinis atnaujinimas leidžia problemas spręsti iš esmės ir užtikrinti stabilesnes išlaidas per visą šildymo sezoną.

Šiaulių miesto savivaldybė ir „Šiaulių energija“ pabrėžia, kad renovacija gyventojams suteikia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir didesnį komfortą bei turto vertės augimo potencialą. Skaičiai iš 2025–2026 metų šildymo sezono rodo, kad sprendimas atnaujinti daugiabutį gali atsipirkti per realiai jaučiamą mėnesinių išlaidų skirtumą.