Psichologė atskleidė, kodėl perdėtas mandagumas gali padaryti daugiau žalos nei naudos

Darbe dažnai stengiamės būti malonūs, vengti konfliktų ir nieko neįžeisti. Tačiau socialinės psichologijos tyrimai rodo, kad perdėtas mandagumas, ypač kai jis kyla iš nerimo, gali trukdyti tiek mūsų, tiek kolegų augimui.

Amerikiečių socialinė psichologė Tessa West daugiau nei 20 metų tiria nepatogias socialines situacijas ir aiškina, kodėl būtent tada, kai jaučiamės labiausiai susikaustę, tampame „per daug malonūs“ ir kartu – ne itin nuoširdūs.

Kas yra nerimastingas mandagumas?

Tyrimuose stebima, kaip žmonių kūnas ir elgesys reaguoja į įtemptas sąveikas – derybas, pokalbius su vadovu, sudėtingas gydytojo ir paciento situacijas. Kylant nerimui širdis plaka greičiau, delnai prakaituoja, atsiranda nervingi judesiai, vengiama akių kontakto.

Būtent tokiomis akimirkomis, anot T. West, įsijungia „nerimastingas mandagumas“ – kai vietoj atviro pasakymo, ką iš tiesų manome, pasirenkame saugius komplimentus, bendras frazes ir bet kokia kaina stengiamės išlikti malonūs.

Pavyzdžiui, derybose nugalėtojai vietoj konstruktyvios kritikos pralaimėtojams dažnai kartoja: „Puikiai derėjaisi“, nors realiai matė daug klaidų. Taip sukuriama iliuzinė harmonija, bet žmogus negauna jokios tikros pagalbos tobulėjant.

Kas nukenčia labiausiai?

T. West tyrimai rodo, kad dažnai būtent socialiai pažeidžiamos grupės – rasinės mažumos, kiti mažiau privilegijuoti darbuotojai – tampa per daug mandagaus, bet įtempto elgesio taikiniais. Mes bijome pasirodyti šališki, todėl elgiamės perdėtai draugiškai, bet mūsų kūnas vis tiek išduoda nerimą.

Įdomu tai, kad tokie partneriai itin jautriai „pagavo“ kitų fiziologinį stresą – jų širdies ritmas ir kiti rodikliai tarsi sinchronizavosi. Tai reiškia, kad ilgainiui jie gali perimti aplinkinių įtampą, net jei žodžiai skamba itin maloniai.

Be to, per daug bendras teigiamas grįžtamasis ryšys gali pakenkti reputacijai. Rekomendacijų laiškuose ar pokalbiuose darbdaviai dažnai apsiriboja frazėmis „puikus komandos narys“ ar „gera energija“. Skaitytojai tokias formuluotes vertina kaip paviršutiniškas ir supranta, kad apie realius gebėjimus jie nesužino nieko.

Kaip teikti aiškesnį grįžtamąjį ryšį?

Pasak T. West, išeitis nėra tapti šiurkštesniems. Svarbu išlaikyti pagarbą, bet atsisakyti tuščių komplimentų. Pirmas žingsnis – suvokti, kad ne visi kolegos nori „tik malonaus“ ryšio: daugeliui nuobodus „puikiai padirbėjai“ skamba tiesiog kaip tingus, neįsigilinęs vertinimas.

Vietoj abstrakčių vertinimų ji siūlo skirti kelias ašis: bendras ar konkretus, „tęsk“ ar „prašau liautis“. Pavyzdžiui, vietoj „tu nepakankamai iniciatyvus“ geriau sakyti: „Nebek lauk, kol Tomas paklaus apie klaidas – pats pasakyk: „Tomas, radau kelias klaidas“.“

Kritinį grįžtamąjį ryšį būtina lydėti pasiūlymu, ką daryti vietoj to. Tą patį žinome ir asmeniniuose santykiuose: jei tik pasakome, kas blogai, bet neparodome alternatyvos, žmogus lieka sutrikęs ir įsitempęs.

Praktikoje naudinga pradėti nuo neutralių, negrasinančių temų – pavyzdžiui, prezentacijos struktūros ar skaidrių dizaino. Konkreti, bet neskaudi pastaba padeda treniruoti komandą tiek priimti, tiek teikti konstruktyvų ryšį be vidinio drebulio.

T. West pabrėžia, kad tikslas nėra „nužudyti mandagumą“. Mandagumas turėtų atsispindėti ne tuščiuose komplimentuose, o tikrame įsiklausyme: parodykime, kad suprantame kolegos tikslus ir nuoširdžiai norime padėti jiems juos pasiekti. Tokia kultūra ilgainiui mažina nerimą ir kuria sąžiningesnį, skaidresnį darbą visiems.