Pokyčiai neišvengiami? Šliuzai, takai ir uostas gali visiškai pakeisti regiono veidą

Konferencija vyko Klaipėdoje ir tęsė ankstesnių metų diskusijas apie jūrinio potencialo stiprinimą. Ji tapo svarbia platforma regionui pristatyti savo viziją ir jau įgyvendinamus sprendimus.

Klaipėdos rajonas pristatytas kaip „4 vandenų kraštas“, kryptingai plėtojantis vandens infrastruktūrą ir siekiantis aktyviau išnaudoti savo geografinį potencialą.

„Mūsų rajonas turi išskirtinę galimybę augti per vandenį – tiek turizmo, tiek ekonomikos, tiek susisiekimo prasme. Todėl nuosekliai investuojame į infrastruktūrą ir projektus, kurie kuria realią naudą gyventojams, turistams ir visam regionui“, – konferencijoje pabrėžė meras.

Pastaraisiais metais Klaipėdos rajone įgyvendinti arba šiuo metu vykdomi keli reikšmingi vandens infrastruktūros projektai. Vienas jų – rekonstruotas istorinis Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą, atkūręs susisiekimą su Svencele per Jokšus. Tilto remontui savivaldybė skyrė 1,2 mln. eurų, o Kultūros infrastruktūros centras papildomai prisidėjo 191 tūkst. eurų.

Investicijos numatytos ir Drevernos šliuzo projektui: jo įrengimas kainuos daugiau nei 2 mln. eurų. Iš jų apie 307 tūkst. eurų sudarys savivaldybės lėšos, o 1,7 mln. eurų bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Naujasis šliuzas, planuojama, bus pastatytas dar šiemet.

Taip pat parengtas Lankupių šliuzo tvarkybos projektas. Pirmajam etapui įgyvendinti reikės apie 2 mln. eurų, o iki 600 tūkst. eurų finansavimą tikimasi gauti iš Kultūros paveldo departamento.

Dėmesys skiriamas ir naujiems sprendimams: planuojama įrengti pirmąjį viešą nemokamą slipą Karaliaus Vilhelmo kanale. Tai palengvintų mažųjų laivų nuleidimą į vandenį bei sudarytų patogesnes galimybes susisiekimui su Nemuno delta ir Kuršių mariomis.

Strateginiu projektu laikomas ir pėsčiųjų bei dviračių takas palei Karaliaus Vilhelmo kanalą. Projekto finansavimas praktiškai jau užtikrintas, o įgyvendinimas apimtų kelių savivaldybių – Klaipėdos rajono ir miesto bei Šilutės rajono – bendradarbiavimą.

Tuo pat metu stiprinamas Drevernos mažųjų laivų uostas, kuriame jau sukurta reikšminga infrastruktūra. Šiuo metu ruošiamasi koncesijos sutarties pratęsimui, siekiant dar plačiau išnaudoti uosto potencialą.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas dalyvavo konferencijoje „Jūrinis potencialas. Kaip išnaudosime vandenynų ekonomikos galimybes?“. Renginyje kartu su šalies politikos, verslo ir mokslo lyderiais buvo aptartos Lietuvos jūrinės strategijos kryptys, uostų plėtra bei vidaus vandenų ir jūros integracija.

Konferencija vyko Klaipėdoje ir tęsė ankstesnių metų diskusijas apie jūrinio potencialo stiprinimą. Ji tapo svarbia platforma regionui pristatyti savo viziją ir jau įgyvendinamus sprendimus.

Klaipėdos rajonas pristatytas kaip „4 vandenų kraštas“, kryptingai plėtojantis vandens infrastruktūrą ir siekiantis aktyviau išnaudoti savo geografinį potencialą.

„Mūsų rajonas turi išskirtinę galimybę augti per vandenį – tiek turizmo, tiek ekonomikos, tiek susisiekimo prasme. Todėl nuosekliai investuojame į infrastruktūrą ir projektus, kurie kuria realią naudą gyventojams, turistams ir visam regionui“, – konferencijoje pabrėžė meras.

Pastaraisiais metais Klaipėdos rajone įgyvendinti arba šiuo metu vykdomi keli reikšmingi vandens infrastruktūros projektai. Vienas jų – rekonstruotas istorinis Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą, atkūręs susisiekimą su Svencele per Jokšus. Tilto remontui savivaldybė skyrė 1,2 mln. eurų, o Kultūros infrastruktūros centras papildomai prisidėjo 191 tūkst. eurų.

Investicijos numatytos ir Drevernos šliuzo projektui: jo įrengimas kainuos daugiau nei 2 mln. eurų. Iš jų apie 307 tūkst. eurų sudarys savivaldybės lėšos, o 1,7 mln. eurų bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Naujasis šliuzas, planuojama, bus pastatytas dar šiemet.

Taip pat parengtas Lankupių šliuzo tvarkybos projektas. Pirmajam etapui įgyvendinti reikės apie 2 mln. eurų, o iki 600 tūkst. eurų finansavimą tikimasi gauti iš Kultūros paveldo departamento.

Dėmesys skiriamas ir naujiems sprendimams: planuojama įrengti pirmąjį viešą nemokamą slipą Karaliaus Vilhelmo kanale. Tai palengvintų mažųjų laivų nuleidimą į vandenį bei sudarytų patogesnes galimybes susisiekimui su Nemuno delta ir Kuršių mariomis.

Strateginiu projektu laikomas ir pėsčiųjų bei dviračių takas palei Karaliaus Vilhelmo kanalą. Projekto finansavimas praktiškai jau užtikrintas, o įgyvendinimas apimtų kelių savivaldybių – Klaipėdos rajono ir miesto bei Šilutės rajono – bendradarbiavimą.

Tuo pat metu stiprinamas Drevernos mažųjų laivų uostas, kuriame jau sukurta reikšminga infrastruktūra. Šiuo metu ruošiamasi koncesijos sutarties pratęsimui, siekiant dar plačiau išnaudoti uosto potencialą.