Pavojingas tinklas medžioja vaikus internete: iš pradžių apsimeta draugais, vėliau prasideda šantažas

Vis daugiau vaikų kasdien leidžia laiką žaidimų platformose ir socialiniuose tinkluose, kur bendrauja su bendraamžiais iš viso pasaulio. Tačiau dalis šių „draugysčių“ slepia pavojingus tinklus, tokius kaip vadinamasis 764 judėjimas – decentralizuota internete veikianti grupuotė, kuri naudoja šantažą, prievartą ir psichologinį smurtą prieš nepilnamečius.

Ekspertai šį reiškinį lygina su terorizmu, nes vaikai sąmoningai bauginami, verčiami save žaloti ir žemintis, o jų pažeidžiamumas tampa žaidimu tiems, kurie ieško galios ir kontrolės.

Kas yra 764 judėjimas?

764 judėjimas iškilo apie 2021 metus ir veikia kaip brutalios subkultūros tinklas. Jo nariai veikia decentralizuotai, be aiškios hierarchijos, todėl teisėsaugai itin sunku juos identifikuoti ir sustabdyti.

Vaikai dažniausiai užmezgami per žaidimų platformas, socialinius tinklus, psichikos sveikatos forumus ir užšifruotas pokalbių programėles. Pirmiausia siekiama pelnyti pasitikėjimą, o vėliau auka pamažu stumiama į ribą, kur prašoma filmuoti ar fotografuoti savęs žalojimą, žiaurų elgesį su gyvūnais, seksualinį turinį ar net skatinama mąstyti apie savižudybę.

Kaip veikia šantažo mechanizmas?

Teismo psichologas Johnas Della Torre aiškina, kad tokie veikėjai taiko „plataus tinklo“ strategiją – per dieną kontaktuoja su daugybe vaikų, kol randa labiausiai pažeidžiamus. Tai gali būti vaikai, turintys žemą savivertę, patiriantys konfliktus šeimoje, atstumimą mokykloje ar išgyvenantys psichikos sveikatos sunkumų.

„Kiekvienas iš mūsų turi vietą, kur jaučiasi silpnas. Jei vaikas nesupranta, kodėl taip jaučiasi, tai tampa patogia landa išnaudotojui“, – sakė Johnas Della Torre. Iš pradžių užsiminus apie svorį, išvaizdą, vienatvę ar tėvų problemas, formuojamas tariamas artumas, o vėliau – spaudimas padaryti „vieną mažą žingsnį“ per savo ribas.

Dažniausiai tai būna intymios nuotraukos ar vaizdo įrašai. Kartą peržengus ribą, vaikas pasijunta sugėdintas ir įkalintas: medžiaga panaudojama šantažui, grasinama ją išplatinti, jei vaikas nepaklus tolesniems reikalavimams. Taip auka gali būti stumiama ir į smurtą prieš kitus ar prisijungti prie paties tinklo kaip veikėjas.

Tėvų vaidmuo ir ribos

Skaitmeniniame amžiuje patyčios nesibaigia uždarius mokyklos duris. Vaikai turi telefonus, planšetes ir kompiuterius, todėl smurtas gali tęstis 24 valandas per parą. Pasak psichologo, tėvų bandymas viską sukontroliuoti ar bausti dažnai tik nutraukia dialogą su vaiku.

„Jei elgiamės su vaiku taip, tarsi jis pats sąmoningai pasirinko save žalojantį veiksmą, o ne buvo manipuliuotas, jis kitą kartą paprasčiausiai nebesikreips pagalbos“, – sakė Johnas Della Torre. Vietoj nuolatinės kontrolės rekomenduojama stebėti nuotaikų, elgesio ir požiūrio pokyčius, domėtis, iš kur vaikas gauna informaciją ir su kuo bendrauja.

Ekspertai pabrėžia, kad būtina ne apsimesti, jog technologijų nėra, o jas suprasti. Tėvai turėtų žinoti, kaip veikia populiariausios platformos, kokios ten galimos rizikos, ir aiškiai tartis su vaiku dėl ribų bei pasitikėjimo. Atviras klausimų uždavimas ir pasirengimas pirmiausia išklausyti, o ne bausti, gali tapti vienu svarbiausių barjerų tarp vaiko ir tokių judėjimų kaip 764.