Teisingai paruošta ir prižiūrima paprikų sėja leidžia gerokai anksčiau užauginti stiprius daigus ir užtikrinti gausesnį derlių. Toliau paaiškinama, kiek laiko paprikos dygsta, kaip paspartinti dygimą paprastu „podžiovinimo“ metodu ir kaip prižiūrėti sudygusias sėklytes, kad jos išaugtų į tvirtus sodinukus.
Naminėmis sąlygomis pirmieji paprikų daigai paprastai pasirodo po 7–14 dienų nuo sėjos, tačiau tik tuo atveju, jei palaikoma stabili temperatūra ir drėgmė. Esant vėsesnėms naktims, staigiems temperatūros svyravimams ar per sunkiai, suslėgtai žemei, dygimas gali užsitęsti net iki trijų savaičių, o dalis sėklų sudygsta gerokai vėliau už kitas.
Nuo akimirkos, kai sėkla patenka į drėgną substratą, prasideda vandens įsisavinimo procesas. Jis suaktyvina fermentus, kurie skaido energijos atsargas ir „įjungia“ pirmuosius ląstelių dalijimosi etapus. Būtent vidinės maisto atsargos maitina besivystantį gemalą ir paruošia jį tolimesniam augimui, nors pirmosiomis dienomis visi pokyčiai vyksta tik po žemės paviršiumi ir dar nėra matomi iš išorės.
Tolesnę dygimo eigą labai stipriai lemia dirvos temperatūra. Paprikoms ji turėtų būti apie 25 °C. Tokiose sąlygose sėklų luobelė greičiau ima trūkinėti, o gemalinė šaknelė gali pasirodyti jau po kelių dienų. Kai temperatūra nukrinta iki maždaug 20 °C, visas procesas ryškiai sulėtėja.
Iš pradžių vystosi būtent šaknelė – ji auga žemyn, įsitvirtina dirvoje ir pradeda aktyviai siurbti vandenį bei mineralines medžiagas. Tik po to ima formuotis antžeminė daigo dalis, kuri baigiasi dyglių – pirmųjų lapelių – išsiskleidimu virš žemės paviršiaus.
Kaip paspartinti paprikų dygimą?
Vienas veiksmingiausių būdų sutrumpinti laukimo laiką – sėklas „padaiginti“ prieš sėjant į žemę, sudarant sąlygas tiksliai kontroliuoti drėgmę ir temperatūrą. Pirmiausia sėklos 4–8 valandoms pamirkomos drungname vandenyje. Taip jos greičiau prisigeria vandens ir lengviau suaktyvina medžiagų apykaitos procesus, reikalingus dygimui.
Vėliau sėklos perkeliamos ant drėgno popierinio rankšluosčio, lignino arba kosmetinių vatos diskelių. Visa tai sudedama į uždarą indelį ar užsegamą maišelį – taip sumažinamas vandens garavimas ir palaikomos pastovios sąlygos. Sėklos uždengiamos antru drėgno popieriaus ar vatos sluoksniu ir padedamos šiltoje vietoje, kur temperatūra siekia apie 25 °C. Tam galima panaudoti radiatorių arba specialią šildomąją kilimėlę daigams.
Šiame etape labai svarbu kasdien trumpai apžiūrėti sėklas: patikrinti, ar jos neišdžiūvo, ir, jei reikia, pravėdinti indelį. Tokiose sąlygose balta gemalinė šaknelė gali pasirodyti jau po 3 dienų. Vis dėlto stambiavaisių, vėlyvų ar kai kurių aštriųjų paprikų veislių sėklos dygsta lėčiau ir joms gali prireikti kelių papildomų dienų.
Sėklas į žemę geriausia sėti tada, kai šaknelė pasiekia 2–5 mm ilgį. Tokiu metu ją mažiau rizikuojama pažeisti ir lengviau taisyklingai įstatyti į substratą. Taip paruošta sėja tampa kur kas labiau prognozuojama: daigai pasirodo per trumpesnį laiką, o tuščių vietų daigyklėse būna žymiai mažiau.
Kaip prižiūrėti paprikų daigus?
Pasodinę padaigintas sėklas į žemę, svarbiausia sudaryti stabilią aplinką, kuri leistų jauniems augalams saugiai pereiti jautriausią augimo etapą. Substratas turi būti lengvas, purus ir gerai aeruojamas. Drėgmė – vidutinė: žemė negali visiškai išdžiūti, tačiau taip pat neturi būti nuolat permirkusi, nes tai skatina ligų plitimą ir šaknų puvimą.
Labai svarbi yra šviesa. Jos trūkstant, paprikų daigai greitai ištįsta, tampa ploni ir silpni. Vazonėlius reikėtų pastatyti itin šviesioje vietoje ir palaikyti stabilią 20–22 °C temperatūrą, vengiant naktinių atvėsimų, kurie lėtina šaknų vystymąsi.
Kitas svarbus žingsnis – daigų pikavimas, kai jų šaknys jau užpildo dabartinę talpą, o ant antžeminės dalies matyti keli gerai išsivystę lapeliai ir augalas stovi tvirtai. Persodinimas į didesnį vazonėlį suteikia daugiau vietos šaknų plėtrai ir sumažina konkurenciją dėl vandens bei maisto medžiagų.
Pastebėjus, kad augalai po persodinimo sėkmingai prigijo ir atnaujino augimą, galima pradėti labai švelniai tręšti silpnos koncentracijos trąšomis. Per didelė druskų koncentracija mažame žemės kiekyje greitai pažeidžia jaunas šakneles, todėl geriau trąšų naudoti mažiau, o ne per daug.
Lygiagrečiai verta pradėti daigų grūdinimą – palaipsniui pratinti juos prie žemesnės temperatūros ir stipresnio oro judėjimo. Šis etapas itin svarbus: jis sutvirtina audinius, pagerina vandens apykaitą ir sumažina streso riziką, kai daigai galiausiai perkeliami į nuolatinę auginimo vietą.
