Paprikų auginimas mūsų klimato sąlygomis reikalauja daugiau kantrybės ir planavimo, tačiau tinkamai pasiruošus galima džiaugtis gausiu, kokybišku ir aromatingu derliumi. Sėkmę lemia ne tik veislės pasirinkimas, bet ir tiksliai parinktas sėjos laikas, kokybiškas daigų paruošimas bei prisitaikymas prie realių oro sąlygų. Kadangi paprikoms reikalingas ilgas ir šiltas vegetacijos laikotarpis, jos beveik visada auginamos iš daigų.
Daigų auginimas paprastai trunka apie aštuonias–dešimt savaičių, todėl sėjos laiką reikia planuoti atsižvelgiant į tai, kur paprikos bus auginamos. Jei augalai skirti šildomam šiltnamiui ar ankstyvam tuneliui, sėja dažniausiai pradedama nuo sausio pabaigos iki vasario vidurio. Nešildomiems tuneliams tinkamas laikas – vasario vidurys ar kovo pradžia, o auginimui atvirame grunte sėjama nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio, priklausomai nuo regiono ir pasirinktos veislės.
Persodinant daigus į nuolatinę vietą svarbiausia ne kalendorius, o temperatūra. Šildomuose šiltnamiuose paprikos gali būti sodinamos jau balandį, jei naktimis išlaikoma pakankama šiluma. Nešildomuose tuneliuose daigai dažniausiai sodinami balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, o atvirame grunte – tik antroje gegužės pusėje, kai visiškai praeina šalnų pavojus.
Tolygiam sudygimui itin svarbios kelios sąlygos. Sėklos neturėtų būti sėjamos per giliai – paprastai pakanka maždaug pusės centimetro. Substratas turi būti nuolat lengvai drėgnas, bet ne permirkęs, o šiluma ir gera šviesa padeda išvengti išstypusių, silpnų daigų. Kai daigai išaugina kelis tikruosius lapelius, juos verta pikuoti į atskirus vazonėlius, kad šaknys vystytųsi stiprios ir augalai greičiau prigytų pasodinti į nuolatinę vietą. Prieš perkeliant paprikas į lauką ar tunelį būtinas grūdinimas – palaipsnis pratininimas prie žemesnės temperatūros ir vėjo, nes negrūdinti augalai dažnai ilgam sustabdo augimą.
Renkantis saldžiųjų paprikų veisles dažniausiai siekiama ankstyvumo, stabilaus derliaus ir storasienių vaisių. Lietuvai artimame klimate gerai pasiteisina tokios veislės kaip „Roberta“, vertinama dėl ankstyvumo ir gausaus derliaus, bei „Yolo Wonder“, laikoma patikima klasikine veisle. Ankstyvumu išsiskiria ir „Tomelloso“, kurios vaisiai gerai laikosi, o „Ingrid“ traukia dėmesį neįprasta tamsia spalva. Auginant po priedanga dažnai pasirenkama „Kubista“, pasižyminti ryškia spalva ir vienoda vaisių forma.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama veislėms, turinčioms stiprią šaknų sistemą ir didesnį atsparumą ligoms. Tokios paprikos geriau pakelia temperatūros svyravimus, greičiau atsigauna po persodinimo ir stabiliau mezga vaisius viso sezono metu. Tuneliuose ypač vertinamos veislės, kurios formuoja taisyklingus, blokinius vaisius ir užtikrina ne tik ankstyvą, bet ir ilgalaikį derlių.
Aštriosios paprikos dažnai būna dar lepesnės šilumai, todėl jas patogu auginti vazonuose arba po priedanga. Populiarios ir patikimos veislės yra „De Cayenne“, tinkanti tiek šviežiam vartojimui, tiek džiovinimui, taip pat „Habanero Chocolate“, išsiskirianti stipriu aromatu ir intensyviu aštrumu. Ilgavaisės veislės, tokios kaip „Thunder Mountain Longhorn“ ar „Westlandia“, dažnai pasirenkamos dėl dekoratyvumo ir patogumo perdirbant. Jei svarbus stabilus aštrumo lygis, aštriąsias paprikas verta auginti atokiau nuo saldžiųjų, ypač jei planuojama rinkti sėklas.
Renkantis paprikų veisles būtina atsižvelgti ir į auginimo vietą. Atvirame grunte geriausiai pasiteisina ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės, kurios spėja sunokinti vaisius per trumpesnį sezoną ir geriau toleruoja vėsesnes naktis. Šiltnamiuose ir tuneliuose galima išnaudoti didesnį augalų potencialą, tačiau ten ypač svarbus atsparumas ligoms ir gebėjimas augti esant didesnei drėgmei. Tinkamai suderinus veislę, sėjos laiką ir auginimo sąlygas, paprikos net ir mūsų klimato zonoje gali tapti vienu dosniausių ir skaniausių daržo augalų.
