Kraujažolė (Achillea millefolium) – vienas dėkingiausių daugiamečių augalų, kuris nereikalauja daug priežiūros, tačiau suteikia itin daug naudos. Ji puošia gėlynus visą vasarą, traukia bites ir drugius, gerai žiemoja ir gali būti sėjama net žiemą. Toliau – kaip ir kodėl verta ją auginti, kokias veisles rinktis ir kaip tinkamai prižiūrėti.
Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) – vietinė daugiametė astrinių šeimos žolė, natūraliai auganti pievose, pakelėse, lauko rėžiuose, miškų pakraščiuose ir apleistose vietose visoje Europoje. Ji užauga 20–100 cm aukščio, turi stačius, šakotus stiebus ir plunksniškai skaldytus lapus.
Kraujažolė žydi nuo birželio iki rugsėjo–spalio. Žydėjimo metu ji pasipuošia plokščiais žiedynais – skydabazdžiais, sudarytais iš daugybės smulkių graižinių žiedų. Priklausomai nuo veislės, žiedai dažniausiai būna balti arba rožiniai. Jie yra vertingas nektaro šaltinis daugeliui apdulkintojų, ypač bitėms.
Kaip vietinis augalas, paprastoji kraujažolė yra puikiai prisitaikiusi prie Lietuvos klimato sąlygų. Be papildomos priežiūros ji gerai ištveria ir žiemos šalčius, ir vasaros karščius. Natūralioje aplinkoje kraujažolės sėklos plinta maždaug nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens – iš nudžiūvusių žiedynų išbyra smulkios sėklos (riešutėliai), kurioms būtina stratifikacija. Augalas neretai plinta ir žiemą. Kraujažolė taip pat plečiasi vegetatyviškai – požeminiais šakniastiebiais ir atžalomis.
Dėl šių savybių kraujažolę galima sėti žiemą (gruodžio–sausio mėnesiais), išnaudojant žemas temperatūras natūraliai sėklų stratifikacijai. Sėklas galima berti tiesiai į dirvą: išbarstyti ant paruošto ploto saulėtoje vietoje ir lengvai įspausti į žemę. Šaltesniuose Lietuvos regionuose tinka sėti į uždarus indus su drenažo ir vėdinimo angomis bei laikyti juos lauke, kad sėklos sudygtų natūraliai. Vėliau daigai persodinami į nuolatinę vietą.
Žiemą galima sodinti ir kraujažoles su atviromis šaknimis. Prieš sodinimą šaknys apie valandą mirkomos vandenyje, tuomet augalas sodinamas saulėtoje vietoje, lengvoje dirvoje, į duobutę, kuri pločiu maždaug dvigubai didesnė už šaknų gumulą.
Įdomios kraujažolės veislės
Keletas gražiausių paprastosios kraujažolės veislių, kurias verta pasisodinti sode:
‘Paprika’ – ryškiai raudoni žiedynai su geltonu centru, augalas užauga iki 60 cm aukščio. Labai dekoratyvi veislė, puikiai tinkanti saulėtoms gėlynų lysvėms, gausiai žydi nuo birželio.
‘Lilac Beauty’ – alyviškai rožiniai skydabazdžiai žiedynai, kompaktiškas 60–75 cm aukščio kerelis, tamsiai žali plunksniški lapai. Tai medingas, sausrai ir ligoms atsparus augalas, ypač tinkamas apdulkintojams.
‘Cerise Queen’ – rožiniai–raudoni žiedai, apie 60 cm aukščio augalas, formuojantis tankius žiedynus. Lengvai auginama sausose dirvose, ilgai žydi.
‘Apple Blossom’ – dviejų spalvų, baltai rožiniai žiedai, laikui bėgant keičiantys spalvą. Augalas 60–70 cm aukščio, atsparus šalčiui ir sausrai, puikiai tinka žydinčioms pievoms.
‘Red Beauty’ – rožiniai–raudoni žiedynai, 40–60 cm aukščio, krūmiškos formos augalas. Gausiai žydi birželį–liepą, o po nugenėjimo gali pakartotinai pražysti.
‘Kelwayi’ – karmino raudonumo žiedai, 60–80 cm aukščio augalas, sudarantis tankius skydabazdžius žiedynus. Ilgai žydi vasarą, atsparus sausrai ir šalčiui, labai dekoratyvus saulėtose gėlynų lysvėse.
Kaip auginti kraujažolę sode?
Paprastoji kraujažolė – nereikli daugiametė gėlė, geriausiai auganti saulėtoje vietoje. Ten ji žydi gausiausiai ir ilgiausiai. Toleruojamas ir lengvas pusšešėlis, tačiau pilna saulė užtikrina geriausią žydėjimą.
Dirva turėtų būti pralaidi vandeniui, lengva ir vidutiniškai derlinga, neutralaus arba silpnai šarminio pH. Reikėtų vengti užmirkstančių, sunkių molingų bei stipriai rūgščių dirvų.
Jaunas kraujažoles sausros metu galima saikingai palieti, tačiau suaugę augalai gerai pakenčia sausrą ir dažniausiai papildomo laistymo nereikalauja, išskyrus labai ilgus sausringus periodus. Pavasarį verta patrumpinti per žiemą nudžiūvusius stiebus ir pašalinti peržydėjusius žiedynus – taip skatinamas ilgesnis ir gausesnis žydėjimas.
