Pamirškite ilgą laukimą: štai ką įmesti į kompostą, kad jis virstų trąša per kelis mėnesius
Kompostavimas remiasi mikroorganizmų darbu – būtent jie skaido organines atliekas ir paverčia jas vertinga, humusinga žeme. Tačiau jų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek komposto krūvoje yra oro. Gerai „kvėpuojančioje“ krūvoje vyksta aerobinis (su deguonimi) irimas: procesas būna greitas, tolygus ir stabilus. Problemos prasideda tada, kai kompostas per stipriai susispaudžia arba per daug sudrėksta – vanduo užpildo tarpus tarp dalelių, ima vyrauti anaerobinis (be deguonies) irimas, o tai sulėtina visą procesą, sukelia nemalonius kvapus ir vietoje purios masės susiformuoja sunki, sulipusi masė.
Kodėl kompostui būtinas oras?
Pakankamai vėdinamoje komposto krūvoje mikroorganizmai dirba intensyviau, todėl temperatūra gali pakilti iki maždaug 55–60 laipsnių Celsijaus. Tai svarbu ne tik dėl greitesnio organinių liekanų skaidymo: aukštesnė temperatūra riboja ligų sukėlėjų plitimą ir sumažina riziką, kad komposte išliks gyvybingos piktžolių sėklos.
Tinkamas aeravimas prasideda dar komposto formavimo etape. Vertėtų derinti drėgnas ir sausas medžiagas, sluoksniuoti taip, kad masė liktų pralaidi orui, stambesnes atliekas susmulkinti, o drėgmę palaikyti apie 40–60 proc. Būtent šių veiksmų visuma leidžia kompostui subręsti per vieną sezoną, užuot procesui užsitęsus daug mėnesių.
Komposto perkasimo taisyklės
Perkasimas – tai kontroliuotas visos masės permaišymas, kurio tikslas yra suvienodinti irimo sąlygas. Išoriniuose sluoksniuose esanti, dažniausiai vėsesnė ir mažiau suirusi medžiaga turėtų patekti į krūvos vidų, kur temperatūra aukštesnė. O tai, kas buvo centre, perkeliamas į išorę – taip sumažinama perkaitimo ir pernelyg didelio susispaudimo rizika. Toks permaišymas įleidžia šviežio deguonies ir atpurena struktūrą, todėl skaidymas vėl greitėja.
Jei siekiama greitesnio rezultato, pirmą kartą kompostą dažnai rekomenduojama perkasti praėjus maždaug trims savaitėms nuo krūvos suformavimo – ypač jei prieš tai temperatūra buvo akivaizdžiai pakilusi, o vėliau pradėjo kristi. Vėlesni perkasimai planuojami kas kelias savaites arba orientaciniai kas 2–3 mėnesius, tačiau svarbiausia vadovautis ne kalendoriumi, o realia situacija: ar krūva nusėdo, ar per daug susispaudė, ar pakanka drėgmės.
Didelę reikšmę turi ir tinkamas laikas. Geriausia perkasti tuomet, kai kelias dienas laikosi sausesni orai, o komposto masę galima lengvai atskirti šakėmis ar kastuvu – ji neturėtų virsti sunkiais, sulipusiais gabalais. Ypač patogus metas – pavasaris, kai komposto reikia dirvai paruošti, ir vasara, jei norima gauti dar vieną subrendusios masės partiją iki sezono pabaigos.
Reikėtų vengti perkasimo per šalčius arba tuomet, kai kompostas persigėręs vandeniu. Tokiu atveju masę lengva dar labiau suspausti ir prarasti oro tarpus. Tinkamai prižiūrimas kompostas dažniausiai subręsta per 3–6 mėnesius, o apleista krūva panašiam rezultatui gali užtrukti ilgiau nei metus.
Ką įdėti, kad kompostas greičiau bręstų?
Vienas paprasčiausių ir veiksmingų būdų paspartinti irimą – į krūvą įmaišyti azoto turinčių medžiagų. Tam puikiai tinka jaunos dilgėlės: jos turi lengvai prieinamų maistinių junginių, kurie suaktyvina mikroorganizmų veiklą ir pagreitina proceso startą, ypač naujai suformuotoje krūvoje.
Vis dėlto dilgėles svarbu tinkamai paruošti. Jei jų bus daug ir jos bus sudėtos kaip vientisas drėgnas sluoksnis, masė gali sulipti ir užblokuoti oro patekimą – tuomet efektas bus priešingas. Geriausia dilgėles susmulkinti ir sumaišyti su sausomis medžiagomis, pavyzdžiui, lapais, kartonu ar smulkiomis šakelėmis. Papildomai galima naudoti praskiestą dilgėlių raugo tirpalą lengvam per sausos krūvos sudrėkinimui – taip vienu metu reguliuojama drėgmė ir papildoma maistinė bazė.
Kitas būdas – įmaišyti gerai perpuvusio mėšlo. Jis suteikia ir azoto, ir aktyvių mikroorganizmų, todėl ypač praverčia tada, kai komposte vyrauja sausos, anglies turtingos medžiagos, lėtinančios irimą. Mėšlas padeda priartėti prie greitam kompostavimui palankios santykio proporcijos – maždaug 25–30 anglies dalys vienai azoto daliai.
Naudinga priemone gali būti ir bazalto miltai. Nors jie nėra tiesioginis energijos šaltinis mikroorganizmams, ši priemonė pagerina komposto chemines savybes, praturtina mikroelementais ir padeda sumažinti nemalonius kvapus. Šiuos metodus galima derinti, tačiau svarbiausia išlaikyti saiką, stebėti drėgmę ir užtikrinti, kad komposto struktūra išliktų puri.
