Nugaros skausmas – tai ne tik nemalonus pojūtis, bet ir viena pagrindinių nedarbingumo priežasčių visame pasaulyje. Jis gali pasireikšti kaip nestiprus maudimas arba staigus, judesius paralyžiuojantis „šaudantis“ skausmas.
Aiškinantis, iš kur kyla nugaros diskomfortas, gydytojai išskiria penkias svarbiausias priežastis, kurios ilgainiui ardo mūsų stuburą.
1. Lėtinis stresas ir psichologinė būsena. Nuolatinė įtampa verčia raumenis būti nuolat susitraukusius, todėl atsiranda ilgalaikiai spazmai. Dėl to nugaros raumenys nepailsi ir pradeda skaudėti.
2. Nepakankamas fizinis aktyvumas. Kai judame per mažai, silpnėja pilvo preso ir nugaros raumenys. Tuomet jie nebegali tinkamai prilaikyti stuburo slankstelių, ir šie ima krypti iš savo natūralios padėties.
3. Rūkymas. Tai mažiau akivaizdi, tačiau labai svarbi priežastis. Nikotinas siaurina kraujagysles ir blogina kraujotaką, todėl tarpslanksteliniai diskai gauna mažiau maisto medžiagų. Dėl to jie greičiau dėvisi ir ima skaudėti.
4. Antsvoris. Papildomi kilogramai nuolat apkrauna sąnarius ir tarpslankstelinius diskus. Didėjanti mechaninė apkrova spartina jų dėvėjimąsi, didina skausmo ir degeneracinių stuburo ligų riziką.
5. Netaisyklinga judesių technika. Dažna klaida – kilnoti sunkius daiktus lenkiant nugarą, o ne sulenkiant kojas per kelius ir klubus. Taip stuburui tenka per didelė apkrova, atsiranda mikrotraumos, ilgainiui gali formuotis išvaržos ir sukelti stiprius skausmus.
Kai skausmas tampa SOS signalu
Dažniausiai nugaros skausmas per kelias savaites sumažėja ar visai praeina, jei ilsimės ir tinkamai savimi rūpinamės namuose. Tačiau kartais organizmas siunčia rimtesnius pavojaus signalus.
Gydytojai įspėja: būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, jeigu skausmas neatslūgsta net pailsėjus, plinta į kojas žemiau kelio, jį lydi tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas galūnėse.
Ypač pavojinga, jei staiga nugaros problemos ima veikti žarnyno ar šlapimo pūslės veiklą – pasidaro sunku sulaikyti arba išlaikyti šlapimą, išmatas. Tokie simptomai gali rodyti rimtą nervų suspaudimą ir reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos.
Gydymo mitai: gulėti ar judėti?
Viena didžiausių klaidų – ilgai gulėti ir visiškai vengti judesio. Tyrimai rodo, kad ilgas lovos režimas dažniausiai tik pablogina būklę: silpnėja raumenys, blogėja kraujotaka, lėtėja gijimas.
Specialistai pataria kuo anksčiau, bet pamažu grįžti prie kasdienės veiklos. Lengvi pasivaikščiojimai neretai padeda labiau nei brangūs tepalai ar masažai.
Kai skausmas labai stiprus, gydytojai taiko kompleksinį gydymą – nuo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo iki modernesnių metodų, pavyzdžiui, radiofrekvencinės abliacijos, kuri leidžia tarsi „išjungti“ tam tikrų nervinių galūnėlių perduodamus skausmo signalus.
Vis dėlto tiems, kurie nori išvengti chirurgo kabineto, svarbiausia išlieka profilaktika.
Tam nebūtinos alinamos treniruotės. Pakanka dažniau keisti kūno padėtį (bent kas 30 minučių), rinktis patogų, kokybišką čiužinį, stengtis vengti ilgo statiško sėdėjimo ar stovėjimo.
Stuburas „nemėgsta“ nejudrumo, todėl judėjimas – pagrindinis kelias į gyvenimą be nugaros skausmo.
