Didelis derlius ir ilgas vaisių mezgimo laikotarpis – tikslas, kurio siekia daugelis daržininkų. Pasakojame, kaip kuo labiau prailginti laiką, kai pomidorų krūmai dar aktyviai dera.
Pomidorų sezonas darže dažnai primena sprintą: iš pradžių ilgai laukiama pirmųjų paraudusių vaisių, o vos pasirodžius rugpjūčio rūkams krūmai gali imti vysti tiesiog per naktį. Atrodo, kad fitoftora ir nakties vėsa – nuosprendis, su kuriuo neįmanoma kovoti be stiprios chemijos. Tačiau yra senas metodas, leidžiantis tarsi „apgauti“ laiką ir išlaikyti pomidorus gyvybingus net tada, kai kaimynai jau būna sutvarkę lysves.
Ilgiau derančio krūmo paslaptis slypi ne brangiuose stimuliatoriuose, o paprastoje žuvyje. Nedidelė šviežia žuvelė arba žuvies galvos ir uodegos, įdėtos į duobutės dugną sodinant, pomidorams tampa savotišku kuru visam sezonui. Paprastai tariant, žuvis yra fosforo, kalcio ir įvairių mikroelementų šaltinis tokia forma, kurią augalai lengvai pasisavina.
Kol krūmas jaunas, po šaknimis esanti žuvis pamažu skyla ir neperkrauna dirvos. Tačiau didžiausia nauda išryškėja antroje vasaros pusėje. Būtent tuomet, kai dirva nualinama, o pomidorams reikia daug jėgų vaisiams sunokinti, „žuvinis lobis“ ima atiduoti svarbiausius elementus. Tai sustiprina augalo atsparumą, todėl jis lengviau ištveria nepalankias sąlygas ir ilgiau tęsia augimą bei derėjimą.
Svarbus ir gylis – duobutę verta kasti kiek gilesnę nei įprastai. Ant dugno dėkite vieną nedidelę žuvelę (tiks ir paprasta, nebrangi žuvis), o tuomet būtinai užberkite ją 2–3 centimetrų žemės sluoksniu. Tik ant šio sluoksnio statykite pomidoro daigą, kad šaknys tiesiogiai nesiliestų su žuvimi.
