Dėl energetikos krizės, kurią sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, pasaulio ekonomikai kyla „didžiulė grėsmė“ ir „nė viena šalis nebus apsaugota“ nuo jos padarinių, pirmadienį pareiškė Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas.
Kalbėdamas Nacionaliniame spaudos klube Australijos sostinėje, F. Birolas palygino dabartinę energetikos krizę su praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio krizėmis ir 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis.
„Esant dabartinei padėčiai, ši krizė iš esmės yra dvi naftos krizės ir vienas dujų krachas, sudėti į vieną“, – sakė F. Birolas.
„Šiandien pasaulio ekonomikai gresia didžiulė, didžiulė grėsmė, ir aš labai tikiuosi, kad ši problema bus išspręsta kaip galima greičiau.
Jei padėtis toliau klostysis šia linkme, nė viena šalis nebus apsaugota nuo šios krizės padarinių. Todėl būtina imtis bendrų pasaulinio lygio veiksmų.“
Prasidėjus ketvirtai karo savaitei, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Teheranas ėmė grasinti vienas kitam, o JAV prezidentas pareikalavo, kad islamo respublika vėl atidarytų užblokuotą Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama apie 20 procentų pasaulio naftos ir dujų.
Dėl susidariusio kamščio naftos tranzitas per šį siaurą vandens kelią beveik visiškai sustojo.
Pirmadienio rytą naftos kainos vėl pakilo, o JAV etaloninės rūšies naftos kaina trumpam pasiekė 100 JAV dolerių už barelį ribą.
F. Birolas Australijos žiniasklaidai sakė, kad konflikto metu regione buvo „sunkiai arba labai sunkiai apgadinta“ mažiausiai keturiasdešimt energetikos objektų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.