Metalinis radinys, kurio skersmuo prilygsta maždaug monetai, aiškiai primena auksinį solidą – valiutą, kaldintą imperatoriaus Liudviko Pamaldžiojo laikais. Vis dėlto jis skiriasi tuo, kad yra perdurtas, jog būtų galima nešioti ant virvelės ar grandinėlės.
Nors tai nėra originali IX a. pradžios moneta, jos pagaminimas yra neįprastai kruopštus tokio tipo kopijai, o įrašai ir imperatoriaus atvaizdas išlikę stulbinamai aiškūs. Sisteminiai tyrimai parodė, kokią reikšmę šis radinys turi ankstyvųjų viduramžių Anglijos istorijai.
Kaip iš tikrųjų atrodė vikingų invazija į Didžiąją Britaniją?
Ekspertų teigimu, šis auksinis pakabutis galėjo priklausyti vienam iš Didžiosios Pagonų Armijos karių – skandinavų kovotojų koalicijai, kuri 865 m. pradėjo žygį į Angliją. Tokio radinio atsiradimas Norfolko grafystėje sustiprina įsitikinimą, kad ši grupė judėjo ne tik pakrante, bet ir toliau į šalies gilumą, naudodamasi upėmis ir senaisiais romėnų keliais.
Iki šiol Didžiojoje Britanijoje aptiktos vos 22 panašios tokio tipo imitacijos. Kiekvienas toks radinys padeda archeologams tiksliau atkurti invazijos maršrutus, kuriais vikingai žygiavo šiais kraštais prieš daugelį amžių.
Monetos pavertimas pakabuku turi ir papildomą kultūrinę prasmę, nes atskleidžia, kaip skandinavų kariai pritaikydavo svetimus daiktus savo reikmėms. Šiuo atveju matome, kaip vertinga mokėjimo priemonė buvo paversta turto, tapatybės ir statuso ženklu.
Moneta, pritaikyta kitokiai paskirčiai
Auksiniai artefaktai tuo laikotarpiu Skandinavijoje retai cirkuliavo kaip monetos. Dažniau jie buvo vertinami kaip taurusis metalas ir dažnai perlydomi į papuošalus ar kitus prabangos dirbinius. Taip daiktas tapdavo savotišku nešiojamuoju turtu – lengvai parodyti ir lengvai pasiimti į kelionę.
Šiuo metu radinys Didžiojoje Britanijoje vertinamas pagal oficialią lobio statuso nustatymo procedūrą, o muziejus Noridže jau pareiškė viltį įtraukti jį į nuolatinę ekspoziciją. Archeologai pabrėžia, kad šiame nedideliame, vos kelių centimetrų dydžio objekte užfiksuota plati istorija apie frankų, skandinavų ir anglosaksų pasaulių ryšius vėlyvajame IX amžiuje. Ir kalbama juk apie miniatiūrinį artefaktą, kurį buvo lengva nepastebėti ir palikti žemėje dar keliems šimtmečiams.
