Jungtinių Valstijų „Tulane“ universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus su laboratorinėmis pelėmis, nustatė, kuo skiriasi ilgalaikiai gripo ir koronaviruso (COVID-19) sukeliami padariniai.
Moksliniame žurnale „Frontiers in Immunology“ publikuoto tyrimo duomenimis, ir gripas, ir koronavirusas gali sukelti nuolatinius plaučių pažeidimus.
Tačiau tik vienas iš šių susirgimų palieka pėdsakų smegenyse.
Plaučių audinio pokyčiai
Tyrime nustatyta, kad tiek sergant gripu, tiek COVID-19, plaučių audinyje kaupiasi kolagenas – randėjimui būdingas baltymas. Be to, imuninės ląstelės išlieka aktyvios ilgiau nei įprastai.
Šie pokyčiai gali standinti plaučių audinį ir paaiškinti, kodėl dalis žmonių patiria dusulį net ir praėjus keliems mėnesiams po ligos.
Taip pat galimi nuolatiniai, negrįžtami plaučių pažeidimai.
Išsamiau ištyrę situaciją, mokslininkai aptiko vieną esminį skirtumą.
Po gripo infekcijos pelių plaučiai perėjo į aktyvaus atsistatymo fazę – į pažeistas vietas buvo siunčiamos specializuotos ląstelės, padedančios atkurti kvėpavimo takų gleivinę.
Po COVID-19 infekcijos ši atstatomoji reakcija buvo daug silpnesnė arba beveik išnykusi. Pasak tyrėjų, tai rodo, kad virusas gali trikdyti natūralų plaučių gijimo procesą.
Uždegimas ir kraujavimo židiniai smegenyse
Didžiausias ilgalaikių padarinių skirtumas išryškėjo ne plaučiuose, o smegenyse, nors nė vienas iš virusų tiesiogiai neišplito į smegenų audinį.
Pelėms, persirgusioms COVID-19, buvo nustatyti nuolatinio smegenų uždegimo požymiai ir maži kraujavimo židiniai, išliekantys net praėjus kelioms savaitėms po to, kai viruso organizme jau nebebuvo galima aptikti.
Genų raiškos analizė atskleidė nuolatinį uždegiminių signalų aktyvumą, taip pat sutrikimus keliuose, susijusiuose su serotonino ir dopamino reguliacija. Šie neuromediatorių veiklos keliai yra glaudžiai susiję su nuotaika, pažinimo funkcijomis ir energijos lygiu.
Tokių ilgalaikių pokyčių daugeliui gripu užsikrėtusių gyvūnų nebuvo nustatyta.
Tyrimo rezultatai padeda paaiškinti, kodėl užsitęsusi koronaviruso liga dažnai siejama su neurologiniais simptomais – vadinamuoju „smegenų rūku“, nuovargiu ir nuotaikos svyravimais.
„Abiem infekcijos atvejais stebėjome nuolatinius plaučių pažeidimus. Tačiau ilgalaikis poveikis smegenims buvo unikalus SARS-CoV-2 virusui. Šis skirtumas yra esminis siekiant suprasti ilgalaikės COVID-19 formos prigimtį“, – teigia tyrimo pagrindinis autorius, mikrobiologijos ir imunologijos profesorius dr. Xuebin Qin.
Mokslininkų nuomone, biologinių pokyčių išaiškinimas padės kurti geresnius ir veiksmingesnius gydymo būdus žmonėms, kenčiantiems nuo ilgalaikių COVID-19 simptomų.
