NASA „Artemis II“ kyla į Mėnulį: pirmas įgulos skrydis po 53 metų ir naujas rekordas
Po ilgų pasirengimo metų ir kruopštaus testavimo NASA pagaliau ruošiasi išsiųsti astronautų įgulą į skrydį aplink Mėnulį.
Misija „Artemis II“ taps pirmuoju žmonių apsilankymu Mėnulio apylinkėse nuo tada, kai 1972 metais baigėsi „Apollo“ programa. Tai – svarbus žingsnis siekiant vėl nuleisti žmones ant Mėnulio paviršiaus. Be to, keturi astronautai gali pasiekti naują rekordą ir nuskristi toliausiai nuo Žemės per visą žmonijos istoriją.
„Prieš 53 metus žmonija paliko Mėnulį ir nebegrįžo. Dabar mes sugrįžtame“, – spaudos konferencijoje sakė NASA asociuotas administratorius Amit Kshatriya.
„Šį iššūkį – plėsti pažinimo ribas – laimės meistrai, inžinieriai ir laisvų valstybių pramonė, kartu kurdami tai, ko nė viena valstybė negali sukurti viena. O visiems vaikams, kurie žiūri ir žiūrės „Artemis II“, turite mus išgirsti. Optimistinė ateities vizija nėra naivi. Ji įgyvendinama“, – pridūrė jis.
Startas numatytas 2026 metų balandžio 1 dieną 22:24 UTC (18:24 EDT). Į 10 dienų kelionę aplink Mėnulį erdvėlaiviu „Orion“ turėtų išskristi misijos vadas Reid Wiseman, pilotas Victor Glover ir misijos specialistai Christina Koch bei Jeremy Hansen. Tai bus pirmas kartas nuo „Apollo“ laikų, kai įgula keliaus už žemosios Žemės orbitos ribų.
Šis bandomasis skrydis bus pirmasis pilotuojamas NASA raketos „Space Launch System“ (SLS) ir modulio „Orion“ pakilimas. Pagrindinis misijos tikslas – realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia „Orion“: gyvybės palaikymo, navigacijos ir ryšio sistemos. Iš esmės tai – generalinė repeticija būsimai Mėnulio nusileidimo misijai.
Pirmoji programos misija „Artemis I“ buvo nepilotuotas bandymas, skirtas pašalinti kuo daugiau techninių nesklandumų dar prieš į erdvėlaivį įsodinant žmones.
„Artemis II“ buvo atidėta ne kartą: iš pradžių startas nukeltas dėl skysto vandenilio nuotėkio, vėliau – dėl helio srauto problemos. Raketas sustabdyti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, nesaugios oro sąlygos. Vis dėlto šiuo metu, NASA vertinimu, visos sistemos parengtos startui.
„Visi suplanuoti darbai baigti. Pasirengimas starto atgaliniam skaičiavimui – taip pat. Šiuo metu visi požymiai rodo, kad esame puikios formos, artėdami prie skaičiavimo“, – sakė starto direktorius Charlie Blackwell-Thompson.
Misijos metu, kai „Orion“ balandžio 6 dieną praskries už Mėnulio ir laikinai atsidurs kitoje jo pusėje, įgula turėtų nutolti nuo Žemės labiau nei bet kurie žmonės istorijoje. Taip būtų pranoktas 400 171 kilometro rekordas, pasiektas „Apollo 13“ misijos metu.
„Tai yra galimybė… nusiųsti mūsų įgulą toliau nei kada nors yra skridęs žmogus“, – teigė vyriausioji skrydžio direktorė Emily Nelson.
Be erdvėlaivio bandymų, misija suteiks daugiau žinių apie tai, kaip astronautai dirba giliojo kosmoso sąlygomis ilgiau trunkančiose kelionėse – įskaitant ryšio vėlavimus ir navigaciją toli už žemosios Žemės orbitos, kurioje skrieja Tarptautinė kosminė stotis.
Kitas programos etapas „Artemis III“ šiuo metu planuojamas 2027 metais. Jis turėtų vykti arčiau Žemės: numatoma įgulos paleidimo į žemąją orbitą misija, kurios metu būtų išbandomos susijungimo ir dokavimo procedūros su komerciniais erdvėlaiviais, reikalingais būsimoms Mėnulio nusileidimo operacijoms.
Ketvirtasis etapas „Artemis IV“ šiuo metu taikomas į 2028 metų pradžią. NASA teigia, kad misijos tikslas – pilotuojamas nusileidimas netoli Mėnulio pietų ašigalio, kur astronautai atliktų mokslinius stebėjimus ir rinktų mėginius.
Vis dėlto šių ateities planų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo „Artemis II“ – demonstracijos, kad žmones galima nusiųsti į Mėnulį ir saugiai sugrąžinti atgal.
„Tai neįtikėtinas momentas „Artemis“ kartai, ir mes džiaugiamės – esame pasirengę žengti šį žingsnį“, – sakė E. Nelson.
