Naujas Suomijos mokslininkų tyrimas parodė netikėtą reiškinį – garso bangos gali paveikti vėžio ląstelių elgseną. Eksperimentų metu nustatyta, kad gerklų vėžio ląstelėms veikiant garsiniais virpesiais sumažėjo jų agresyvumas.
Tyrėjai pastebėjo, kad garso bangos sumažino baltymo, susijusio su naviko augimu ir sunkesne ligos eiga, kiekį. Tai rodo, kad mechaniniai virpesiai gali turėti įtakos vėžio ląstelių biologijai.
Tyrimą atliko Suomijos mokslo tarybos kompetencijos centras kartu su „InFlames“ programa. Eksperimentuose buvo naudojamas specialus bioreaktorius, kuriame vėžio ląstelės buvo auginamos ant vibruojančios membranos, įrengtos virš garsiakalbio.
Prie šios sistemos buvo prijungtas senas mobilusis telefonas, kuriuo mokslininkai leisdavo įvairius garsus ir muziką. Tokiu būdu buvo sukuriami virpesiai, kurie veikė laboratorijoje auginamas vėžio ląsteles.
Tyrimo vadovė Johanna Ivaska aiškino, kad mokslininkus domino klausimas, ar judėjimas gali veikti tarsi tam tikra terapinė priemonė. Jie taip pat svarstė, ar audinių sustingimas ir standumas gali prisidėti prie vėžio vystymosi.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad padidėjęs audinių standumas dažnai siejamas su didesniu vėžio piktybiškumu. Tai ypač pastebima tokiuose audiniuose kaip krūties, kepenų ar kasos.
Ląstelės geba atpažinti fizines savo aplinkos savybes ir į jas reaguoti. Dėl šios priežasties biomechaninės sąlygos gali turėti įtakos naviko vystymuisi ir jo agresyvumui.
Tyrimo pagrindinė autorė Jasmin Kaivola pabrėžė, kad šis darbas yra novatoriškas. Iki šiol navikų biomechanika beveik nebuvo tirta audiniuose, kurie natūraliai juda, pavyzdžiui, balso klostėse.
Mokslininkai nustatė, kad gerklų vėžio ląsteles veikiant judesiu, imituojančiu balso klosčių virpesius, sumažėjo jų piktybiškumas. Vienas svarbiausių pokyčių buvo sumažėjęs YAP baltymo kiekis ląstelėse.
Šis baltymas siejamas su naviko augimu ir agresyvumu. Kai jo kiekis sumažėjo, ląstelės tapo mažiau piktybiškos.
Eksperimentiniame modelyje taip pat paaiškėjo, kad toks navikas gali būti jautrus kuriamam taikiniam vaistui. Šis vaistas skirtas būtent YAP baltymo veiklai blokuoti.
Gerklų vėžys yra viena dažniausių piktybinių ligų galvos ir kaklo srityje. Dažniausias pirmasis simptomas paprastai būna užkimęs balsas, nes liga dažniausiai pažeidžia balso klostes.
Ligai progresuojant, balso klosčių judėjimas pradeda sutrikti. Jų audiniai tampa standesni, o navikas gali išplisti į aplinkinius audinius.
Kiti galimi simptomai yra svetimkūnio ar gumulo pojūtis gerklėje, skausmas ir sunkumas ryjant, gumbas kakle. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir kraujingas atkosėjimas.
Gerklų vėžys dažniausiai nustatomas vyresniems nei 60 metų žmonėms. Tačiau susirgimo rizika pastebimai padidėja jau sulaukus 50 metų.
Pagrindiniai ligos rizikos veiksniai yra rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Šie veiksniai ilgainiui gali pažeisti gerklų audinius ir paskatinti piktybinių ląstelių atsiradimą.
Toli pažengusio gerklų vėžio prognozė dažnai būna prasta. Be to, šiuo metu dar nėra patvirtinto taikininio gydymo šiai ligos formai.
Tyrimo metu mokslininkai analizavo apie 200 Suomijos pacientų audinių mėginių. Į tyrimą buvo įtraukti tiek ankstyvosios, tiek pažengusios stadijos gerklų vėžio pavyzdžiai.
Mokslininkai mano, kad ateityje būtų labai įdomu šį mechanizmą ištirti ir kitose judančių audinių vėžio formose. Pavyzdžiui, panašūs procesai gali vykti ir sergant plaučių vėžiu.
