Mus gąsdina nepagrįstai: ekspertas atskleidė, kaip portalai manipuliuoja orų prognozėmis
Orų prognozė nustoja būti mokslu tuomet, kai joje nebelieka neapibrėžtumo, o vietoje jo atsiranda kategoriškas tikrumas, teigia Gdansko politechnikos profesorius Mariusz Figurski. Pasak jo, žiniasklaida neretai tikimybes pakeičia sensacingomis antraštėmis.
Profesoriaus teigimu, patikima prognozė turėtų kalbėti apie tikimybes, pavyzdžiui: „70 proc. tikimybė, kad sustiprės vėjas“. Tačiau viešojoje erdvėje tai dažnai supaprastinama iki gąsdinančių, vienareikšmių pranešimų.
„Sensacija prasideda ten, kur dingsta skaičiai ir sąlygiškumas, o jų vietą užima šauktukai ir siaubo filmams būdinga kalba“, – pabrėžė jis.
Vieną dažniausių klaidų profesorius sieja su tuo, kad žiniasklaida iš prognozavimo modelių pasirenka kraštutinius scenarijus. Pasak jo, jei vienas iš daugelio variantų rodo itin gausų sniegą, būtent jis neretai atsiduria antraštėse, nors kiti scenarijai numato tik nedidelius kritulius. Jis taip pat atkreipė dėmesį į vizualines manipuliacijas, kai žemėlapiuose naudojamos itin grėsmingos spalvos reiškiniams, kurie iš tiesų nėra ekstremalūs.
Ekspertas kritiškai vertina ir ilgalaikes „prognozes“, skelbiamas labai iš anksto, pavyzdžiui, kai šventinių dienų orai aptarinėjami dar mėnesio pradžioje. Profesoriaus teigimu, praėjus maždaug savaitei reikėtų kalbėti ne apie konkrečius reiškinius, o apie bendras tendencijas.
Tokios komunikacijos priežastį jis sieja su „dėmesio ekonomika“: rami informacija apie vidutinį debesuotumą nesukelia didelio susidomėjimo, o baimė – sukelia. Todėl, anot jo, pasirenkami dramatiškiausi scenarijai.
Profesorius pridūrė, kad tai neretai būna sąmoningas redakcijų sprendimas: jos ne visada samdo specialistus, tačiau puikiai išmano auditorijos pritraukimo mechanizmus.
Jis pabrėžė ir psichologinį veiksnį – žmonės į grėsmę reaguoja instinktyviai. Antraštė apie „mirtiną karštį“, pasak jo, įjungia savisaugos mechanizmą, o ne skatina vertinti statistiką. Situaciją apsunkina ir tikimybių supratimo stoka – dėl jos meteorologiniai pranešimai dažnai interpretuojami neteisingai.
Profesoriaus nuomone, nuolatinis gąsdinimas gali sukelti „piemens, šaukusio vilką“ efektą: jei žiniasklaida dažnai skelbia apie „armagedoną“, o nieko rimto neįvyksta, visuomenė nustoja reaguoti. Tuomet, atsiradus realiai grėsmei, perspėjimai gali būti ignoruojami.
Be to, taip esą silpninamas pasitikėjimas mokslu ir specialistais. Profesorius pabrėžė, kad patikima prognozė turėtų būti rami, paremta duomenimis ir aiškiai komunikuoti neapibrėžtumą – tikslas yra ne gąsdinti, o padėti žmonėms pasiruošti.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į teisingą meteorologinių įrankių naudojimą. Skirtingi modeliai, pasak jo, skirti skirtingiems laikotarpiams – nuo itin trumpalaikių prognozių, paremtų matavimais (radarais, palydoviniais duomenimis ir tiesioginiais stebėjimais), iki sezoninių modelių, rodančių tik bendras tendencijas.
Ypač svarbios vadinamosios ansamblinės prognozės, leidžiančios įvertinti neapibrėžtumą. „Jei visi scenarijai sutampa, prognozė yra patikima. Jei jie išsiskiria, susiduriame su didele nežinomybe ir tai reikia aiškiai pasakyti“, – aiškino profesorius.
Pasak jo, atskirti patikimą prognozę nuo clickbait tipo turinio galima vertinant kalbą, prognozės laikotarpį ir informacijos šaltinį.
„Jei pranešimas skamba kaip rami mokslininko kalba – verta juo pasitikėti. Jei primena katastrofų filmo anonsą – geriau išlaikyti distanciją“, – apibendrino jis.
